Tuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos komunikacijos vadovas pateikė duomenų, kaip dažnai pastaraisiais mėnesiais kertama Lietuvos-Baltarusijos siena.

„Mūsų duomenys rodo išvykstančiųjų Lietuvos piliečių į Baltarusiją skaičiaus augimą. Jei paimtume pirmuosius tris šių metų mėnesius, tas skaičius neviršija 20 tūkst. per mėnesį. Tai sietina su pandemija.

Tuo metu vienašališkas Baltarusijos sprendimas, prasidėjęs turistinis sezonas tuos skaičius pakėlė į viršų. Matome, kad balandį bendras kirtimų skaičius (Lietuvos piliečių, vykstančių į Baltarusiją ir grįžtančių atgal) balandį buvo 50 tūkst., gegužę šis skaičius siekė beveik 80 tūkst, birželį 96 tūkst., o liepą turime 108 tūkst. vykimų į abi puses.

Kaip matome, skaičiai auga, bet mūsų turima statistika sako, kad net ir tokie skaičiai nepasiekė ikipandeminio lygio, kuris buvo 2018 ar 2019 metais“, – trečiadienį laidoje „Delfi tema“ sakė jis.

Pašnekovas pabrėžė, kad 108 tūkst. vykimų reiškia, kad tarp jų gali būti ir tas pats žmogus, važinėjantis pirmyn ir atgal.

„Jei asmuo verčiasi pigesnių prekių iš Baltarusijos atsigabenimu, neturi kito užsiėmimo, jis, be jokios abejonės, gali per savaitę suvažinėti 3 ar 10 kartų per mėnesį.

Oficialios statistikos dėl vykimo priežasčių nėra, galime daryti tik prielaidas. Pirmiausia, matome tendenciją, kad į Baltarusiją ir toliau vyksta nuolat ten ir anksčiau vykdavę asmenys.

Žinoma, pasieniečiai su vykstančiaisiais pasikalba. Tačiau asmuo, kalbėdamas su pareigūnu gali būti ir nenuoširdus. Gali sakyti, kad važiuoja lankyti giminių, o iš tiesų – iki artimiausios degalinės, apsiperka ir grįžta.

Tačiau priežastys išlieka tos pačios. Daug lietuvių turi giminių Baltarusijoje, baltarusiai turi giminių Lietuvoje. Vykstama lankyti sutuoktinių senstančių tėvų, tolimesnių giminių. Viena kelionės priežasčių, be jokios abejonės, yra pigesnių prekių, degalų įsigijimas.

Mes negalime išfiltruoti asmenų pagal tai, kiek kartų ir su kokia priežastimi jis vyksta į užsienį“, – kalbėjo jis.

R. Pukinskas dar pastebėjo, kad visais metais, netgi pradedant ikipandemine situacija ir dabar suprastėjus valstybių santykiams, matome, kad baltarusių į Lietuvą bet kokiu atveju, bet kokiais metais atvyksta daug daugiau, nei lietuvių vyksta į Baltarusiją.

„Darome išvadas, kad net ir įvedus bevizį režimą Baltarusijai, Lietuva ir Europos Sąjunga tos šalies piliečiams yra kur kas patrauklesnė negu lietuviams yra Baltarusija.

Kaip minėjau, liepą lietuvių kirtimų skaičius buvo 108 tūkst., tai baltarusių liepą siekė 166 tūkst. Birželį Baltarusijos piliečiai į Lietuvą vyko pirmyn-atgal per sieną 137 tūkst. kartų. Matome, kad tie skaičiai nesikeičia“, – sakė VSAT atstovas.

Gresia šantažas

A. Prochorenko pastebėjo, kad kiekvienas gyventojas pats nusprendžia, kiek jis gali paaukoti savo asmeninius ar valstybės interesus dėl pigesnių produktų. Tuo metu žiūrint iš Baltarusijos pusės, pasak jo, yra kelios priežastys, kodėl jie nusprendė įvesti bevizį režimą.

Andrius Prochorenko

„Visų pirma, yra ekonominė dedamoji. Ten iš tiesų yra pigesnės prekės, tačiau ir pati Baltarusijos ekonomika dabar išgyvena gana sunkų laikotarpį.

Dabartinės prognozės gana liūdnos – 4 ar 5 proc. BVP kritimas. Yra smarkiai išaugusi infliacija, kaip ir Lietuvoje, siekia daugiau nei 17 proc. Baltarusijai yra reikalingi žmonės, kurie atvyktų į jos teritoriją ir sugebėtų ten išleisti savo pinigus.

Pasiūlymas dėl Baltarusijos pilietybės greičiausiai nėra rimtas. Jis skirtas daugiau žmonių pritraukti atvykti į Baltarusiją. Girdime, kad daugybė žmonių iš ten išvyksta.

Ne tik į Lietuvą, bet ir į Lenkiją, kitas Europos šalis. Paprasčiausiai dėl geresnio ekonominio gerbūvio. Kapitalo ir žmogiškųjų išteklių išvykimas tikrai jaučiamas. Gali būti, kad tai viena priemonių prisivilioti daugiau žmonių.

Tačiau tai labiau formali priemonė, kadangi abejoju, jog iš tikro yra tikimasi sulaukti didelio žmonių antplūdžio.

Kita priežastis, kodėl Baltarusija tikisi sulaukti daugiau žmonių iš Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos – būtent dėl saugumo.

Ne vieną dešimtmetį Baltarusijos saugumas vykdo tam tikrą duomenų rinkimo operaciją apie Lietuvos gyventojus, apie tai, kur jie dirba, kokius duomenis turi, prie kokių duomenų prieina. Jeigu toks pilietis iš Lietuvos ar kitos valstybės atvyksta į Baltarusiją, tuomet jam kyla rizika tapti saugumo tarnybų auka.

Gali būti naudojamas šantažas, pasiūlymai sumokėti, kyšis. Tam, kad būtų galima išgauti daugiau informacijos. Tokios kelionės pavojingos ir iš saugumo pusės. Gali nukentėti ne tik valstybės interesai, bet ir pats asmuo“, – įspėjo RESC analitikas.

Įdomūs visi

Žiniasklaidoje neseniai pranešta apie vieną lietuvį Baltarusijoje sulaikytą neva su narkotikais. VSAT tai pavadino galima provokacija. R. Pukinskas laidoje dėstė, kad nagrinėdami tą atvejį, matė scenarijų, apie kurį ne kartą yra pasisakę ir specialiųjų tarnybų pareigūnai, Lietuvos diplomatai.

„Mes patikrinome, stebėdami viešąją erdvę, gavę informacijos apie daromą galimai nusikalstamą veiklą. Tas žmogus iš tikrųjų iš Lietuvos išvyko visiškai legaliai, turėdamas visiškai tvarkingą pasą. Šiuo atveju keista girdėti Baltarusijos pusės aiškinimus, kad lietuvių pasieniečiai lengvabūdiškai praleido žmogų su išplėšytu pasu, su narkotikais ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, kad parodyti rastieji narkotikai, o pakelis yra baltarusiškų cigarečių. Dabar daugiau informacijos neturime apie tą asmenį. Galima daryti prielaidą, kaip taip įvyko, kai asmuo išvykęs iš Lietuvos legaliai, buvo kaimyninėje valstybėje sulaikytas su pasu, kuriame trūksta 8 puslapių.

Matėme iš Baltarusijos pasienio valstybinio komiteto vaizdų – parodyta tik dalis kontrolės procedūros. Paimamas pasas, kviečiamas šuo apuostyti, kuris neva randa tuos narkotikus. Veikiausiai matome tą pavojingą scenarijų, kur daugelis žmonių yra linkę naiviai mąstyti, kad „esu paprastas asmuo, nedarau nieko, niekuo neužsiimu, nesu įdomus specialiosioms tarnyboms“.

Atvirkščiai – specialiosioms tarnyboms, reikia pripažinti, yra įdomus bet kuris asmuo. Baltarusijos saugumo žinybos nesnaudžia, analizuoja vykstančius per valstybės sieną. Visiškai tikėtina, kad yra pasirenkami taikiniai.

Šis atvejis buvo paviešintas. Mes informaciją tikrinome radę žinias viešojoje erdvėje. Manome, kad bet kurios šalies saugumo žinybos paprastai nesigiria tokiais laimikiais, laimėjimais. Norėčiau tikėti, kad šis atvejis yra vienetinis, Lietuvos piliečiai turėtų būti budresni svarstydami, priimdami galutinius sprendimus vykti į Baltarusiją“, – sakė R. Pukinskas.

Savo ruožtu A. Prochorenko pridūrė, kad geriausias patarimas susidūrus su užsienio saugumo grasinimais ir pan. – nepanikuoti.

„Tada bendradarbiauti su Lietuvos saugumo institucijomis. Reikėtų nebijoti viešumo, nebijoti kreiptis, kalbėti.

Vien tai gali atgrasyti Baltarusijos tarnybas imtis kokių nors veiksmų. Labai svarbu netylėti, pranešti“, – sakė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)