„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad šis klausimas nepalies skurdžiausiai gyvenančių gyventojų.
„Reikėtų nedaryti prielaidos ir nestiprinti nuomonės, kad automobilis – pirmo būtinumo prekė. Lietuvoje 400 asmeninių automobilių tenka tūkstančiui gyventojų. Patys neturtingiausi gyventojai neturi asmeninių automobilių.
Tai mes kalbame apie viduriniosios klasės mažesnes pajamas uždirbančiųjų iššūkius, o ne apie pačius skurdžiausius ir neturtingiausiai gyventojus, kurie dažniausiai naudojasi viešuoju transportu. Jie tikrai niekaip nebus paveikti neigiamai. Jie gauna teigiamas pasekmes – jie gyvena švaresnėje aplinkoje“, – pabrėžia ekonomistas.
Anot jo, automobilis yra ne tik asmeninis pasirinkimas, jis turi ir sveikatos, ir finansinių pasekmių visuomenei. Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad jei Lietuva ateityje daugiau terš, turėsime iš visų mokesčių mokėtojų pinigų pirkti apyvartinių taršos leidimų.
„Reikia suprasti, kad tai visų viešasis interesas, ne tik tų, kurie turi asmeninius automobilius. Jei nesumažinsime taršos, ypač tos, kuri ateina iš asmeninių transporto priemonių, jau dešimtmečio pabaigoje mes visi kartu iš valstybės biudžeto turėsime pirkti apyvartinius taršos leidimus ir mokėti už tai, kad teršia.
Tai reiškia, kad ir pensininkai, ir skurdžiausiai gyvenantys žmonės, kurie niekada gyvenime neturėjo asmeninių automobilių, netiesiogiai susimokės už tai, kad kažkas turi taršų, prabangų ar labai seną ir aplinką teršiantį automobilį. Tai – jau socialiai neatsakinga.
Tai yra mūsų visų interesas. Asmeninis automobilis nėra tik asmeninis pasirinkimas, nes jie turi išorines pasekmes, veikia ir kitus per taršą, ir ateityje veiks per tai, kad jei teršime aplinką, turėsime susimokėti iš valstybės biudžeto“, – laidoje „Iš esmės“ kalbėjo N. Mačiulis.
Visą laidą „Iš esmės“ žiūrėkite ketvirtadienį 17 val.
