Kaip rašoma pranešime spaudai, informacija apie minėtų panevėžiečių galimai vykdomą nusikalstamą veiką buvo gauta bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir kitomis institucijomis bei vykdant SDK turėjimo kontrolę. Institucijoms apsikeitus informacija, ją išanalizavus ir surinkus papildomų duomenų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad trys asmenys galimai veikė pasitelkdami vienodą schemą – bedarbiais užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, jie gavo išmokas, tačiau galimai neoficialiai internetu prekiavo naudotais automobiliais, kurių didžiajai daliai nebuvo suteikti SDK. Šie tarpusavyje susiję asmenys bendrai nuo 2020 metų sausio pradžios iki 2022 metų kovo į įvairius interneto skelbimų portalus galėjo įkelti ne mažiau kaip 424 skelbimus apie parduodamus automobilius be SDK.
Įtariama, kad neįteisinę savo veiklos prekeiviai iš viso galėjo parduoti 59 automobilius, kurių vertė siekia beveik 270 tūkst. eurų, bei nesumokėti beveik 60 tūkst. eurų privalomų valstybei mokėti pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
Baudžiamajame kodekse už verslišką ar stambų veiklos vykdymą neturint tam leidimo numatoma griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už sukčiaujant įgytą svetimą turtą ar turtinę teisę teismas griežčiausiai gali nubausti laisvės atėmimu iki trejų metų.
Tikrina ir keliuose, ir skelbimuose
Nuo SDK įvedimo kontroliuojančios institucijos keliuose bei aikštelėse patikrino daugiau nei 14 tūkst. transporto priemonių, iš kurių 3 tūkst. kodo neturėjo. Taip pat VMI nuskenavo apie 37 tūkst. internetinių skelbimų ir 10 tūkst. asmenų sulaukė priminimų apie prievolę skelbti SDK bei taikomą atsakomybę to nepadarius. Dėl nustatytų pažeidimų, susijusių su SDK, surašyti 300 administracinių nusižengimų protokolų (ANP).
Remiantis VMI duomenimis, SDK tapus privalomu, automobilių prekybos sektoriuje pastebimi teigiami pokyčiai: lyginant 2021 m. su 2020 m. kontroliuotų šio sektoriaus įmonių deklaruoti pardavimai išaugo 39 mln. eurų, o šią veiklą vykdantys gyventojai už praėjusius metus deklaravo 2,5 mln. eurų daugiau apmokestinamų pajamų. Taip pat vis daugiau automobilių pardavėjų veiklą vykdo legaliai – lyginant praėjusių metų liepos mėn. duomenis su šių metų liepos mėn., veiklą įregistravusių įmonių yra 153 daugiau, o gyventojų – net 500 daugiau.
Sprendžiant problemą dėl nelegalios automobilių pardavimo veiklos, neapskaitytų pajamų ir sutarčių klastojimo, kai dirbtinai sumažinama kaina ar sudaroma fiktyvi užsienietiška pardavimo – pirkimo sutartis (kauferis), labai svarbus pačių pirkėjų sąmoningumas, t. y. tokių veiksmų netoleravimas ir nesutikimas su tokiomis pardavimo sąlygomis. Kiekvienu atveju prieš perkant transporto priemonę būtina tikrinti SDK teisingumą ir pardavėjo pateikiamus duomenis.
Primename, kad pasirašęs fiktyvią sutartį gyventojas ne tik prisideda prie dokumentų klastojimo, mokesčių slėpimo, bet ir netenka visų garantijų, be to, jam gali atsirasti papildomų mokėtinų mokesčių. Sąmoningai sutartis klastojantys pirkėjai taip pat gali sulaukti papildomo institucijų dėmesio.
