Sankcijos angliai – tik pradžia

Nuo rugpjūčio 10 dienos į ES nebeįsileisti rusiškos anglies buvo nutarta dar balandžio mėnesį. Šios sankcijos Rusijai buvo numatytos penktajame sankcijų pakete po siaubingų įvykių Bučoje.

Politico.eu svarstė, ar Europa dėl paskelbtų sankcijų pati nepritrūks šio kietojo kuro ir skelbė, kad pastaruoju metu dėl sudėtingos situacijos energetikos sektoriuje daugelis Europos šalių buvo priverstos vėl įjungti senas anglimi kūrenamas elektrines, kad sutaupytų dujų, o rinkos žvalgybos įmonės „Argus Media“ vyresnysis anglių analitikas Alexas Thackrah portalui sakė, kad šią žiemą kai kurioms šalims anglį gabenant iš kitur, gali būti itin sunku jos gauti pakankamai.

„ES taip pat susidurs su „griežta konkurencija“ iš tokių šalių, kaip Indija ir Pietų Korėja, kurios jau yra sudariusios anglies tiekimo susitarimus <...>“, – rašė portalas.

Buvo skelbiama, kad rusiškos anglies importo draudimas labiausiai Europoje gali paveikti Lenkiją ir Vokietiją.

Vokietijoje tai skaudžiausiai galėtų atsilieptų pramonės sektoriui, ypač nukentėtų plieno ir chemijos pramonės įmonės.

Kalbant apie Lenkiją, pasak „Polityka Insight“ ekspertų grupės vyresniojo energetikos analitiko Roberto Tomaševskio, yra labai didelė rizika, kad anglių minėtoje šalyje neužteks būtent namų ūkiams, o trūkumas per žiemą gali sudaryti apie 1-2 mln. tonų anglies.

Bendrai, anglies draudimas yra platesnių ekonominių sankcijų dalis, kuriomis siekiama dar labiau pakirsti Rusijos ekonomiką.

Tarp vėliau paskelbtų ir dar tik įsigaliosiančių sankcijų, taip pat matysime ir embargą rusiškai naftai.

Europoje anglies krizės nebus

Ekonomistas Marius Dubnikovas tikino, kad atsižvelgiant į paskutiniu metu esančią anglies kainą, kuri mažėja, galima daryti išvadą, kad Europa šiuo ištekliu jau yra apsirūpinusi ir didesnių problemų žiemą kilti neturėtų, tiesa, priešingai, kaip pabrėžė, nei kalbant apie dujas ir jų saugyklas, kurios dar nėra užpildytos.

Marius Dubnikovas

„Visgi, jei dar reikėtų anglies, jos galima atsivežti iš bet kurio pasaulio kampo. Europai tai nėra sudėtinga sankcija.

Rusijai tai – dar vienas energetinis šokas, nes visas šis ekonominis karas, kuris vyksta, baigsis tuo, kad Rusija turės daug ilgesnę sieną su NATO, o antras dalykas, kad rusiškų anglių, dujų ir naftos mažai kam bereikės.

Anglys, kaip energijos forma, vieną dieną bendrai bus nebenaudojama, o Rusijai tai reiškia, kad anglį galės pasilikti sau“, – sakė jis.

Bendrai, kaip aiškino ekonomistas, anglies kaina šiuo metu mažėja ir siekia 370 JAV dol. už toną.

„Visgi manau, kad tam, kam reikia, anglies įsigijo ir kaina vėliau turėtų mažėti. Bendrai, kone visų žaliavų kainos paskutiniu metu mažėja, išskyrus dujas ir iš jų „išeinančią“ elektrą. O atpigo tiek nafta, tiek metalai, tiek mazutai <...>

Ši žiema bus paskutinė, kai energetinės žaliavos kainuoja tiek daug, nes po šios žiemos visi prisitaikys ir rusai savo energetinius išteklius galės pasilikti sau“, – teigė jis.

Ekonomistas pabrėžė, kad Europa anglies krizės artimiausiu metu tikrai neturės, o Rusija turės iš naujo ieškoti, kur parduoti turimą anglį, tačiau, jau mažesne kaina ir patirdama kainos skirtumų nuostolius.

Didesnis smūgis Rusijai – gruodį

„Anglies embargas didesnių pokyčių neatneš nei Europai, nei Rusijai“, – apie pradedančias galioti naujas sankcijas sakė ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Jis anglies embargą vadino kosmetine sankcijų priemone.

Kalbėdamas apie Rusiją jis skaičiavo, kad anglies eksporto dalis visoje Rusijos eksporto struktūroje 2020 m. duomenimis siekė tik 3,7 proc.

Aleksandras Izgorodinas

„Tai yra labai nedidelis skaičius. <...>

Manau, kad Europai atsisakius rusiškos anglies ji bus eksportuojama į Azijos regiono valstybes, tai reiškia, kad nors pakaitalą ES rinkai rasti ir galima, didžiausias minusas rusams bus kalbant apie biudžeto pajamas. Azijos pirkėjai puikiai supras apie Rusijos praradimus ES rinkoje ir reikalaus nuolaidų už rusiškos anglies pirkimą, jie ją parduos pusvelčiui“, – aiškino jis.

Anot I. Izgorodino, sprendimas ES uždrausti rusiškos anglies importą sutapo ir su naftos kainų korekcijomis mažėjimo linkme pasaulinėse finansų rinkose.

„Dėl augančio nerimo, dėl recesijos naftos kaina nukrito iki 90 dol. už barelį. O tos šalys, kurios savo energijos struktūroje bent kažkiek naudojo anglį, galės pereiti prie naftos produktų, tarkime, mazuto deginimo.

Tuo pavyzdžiu galėtų sekti tiek Lenkija, tiek Vokietija, tiek tas pats Vilnius“, – svarstė jis.

Pasak ekonomisto, bendrai, didesnius ir skaudesnius pokyčius ekonomikoje Rusija pajus kiek vėliau, maždaug gruodžio mėnesį, kada įsigalios rusiškos naftos importo embargas.

„Sprendimas buvo priimtas birželį, o teisiškai įsigalioja maždaug per pusmetį, tai reiškia, kad kažkada gruodį ES nustos importuoti rusišką naftą ir tai gali turėti dvigubą neigiamą poveikį Rusijos ekonomikai“, – sakė jis.

Kaip pabrėžė, vienas tokių poveikių – sumažėjusios pajamos į biudžetą dėl galimai pigesnės kainos Azijos rinkoms, kitas – neigiamas poveikis Rusijos BVP.

„Kas dar labai nepalanku Rusijai – tai, kad sprendimas atsisakyti rusiškos naftos sutaps su rimtesne krize pasaulio ekonomikoje, nes ji, ko gero, ateis rudenį, o gruodį gal jau bus pasiekusi savo piką, dėl ko naftos kainos pasaulyje gali būti stipriai nukritusios jau nekalbant apie nuolaidos, kurių jų bus prašoma“, – teigė A. Izgorodinas.

„Tai gali būti faktorius, kuris gali realiai paskatinti Rusiją sustabdyti karo veiksmus, nes krintant eksporto pajamoms, kris ir šalies ekonomika, o tada galime turėti ir optimistinių naujienų karo fronte“, – aiškino ekonomistas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją