„Prekybos su Rytais tėra 20 proc., palyginti su ankstesniais metais“, – BNS sakė Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos ir Varėnos įmonės „Vipreka“ vadovas Virginijus Varanavičius.

Pasak jo, šie metai įrodė, kad Lietuvos grybų perdirbėjai turi keisti darbo specifiką.

„Reikia keisti specifiką – su grybais galima dirbti, bet juos reikia ne šviežius ar šaldytus realizuoti, o konservuoti, marinuoti, sūdyti, viską daryti, kad pagamintume kažkokius pusgaminius“, – teigė V. Varanavičius.

Stringa rusiškų ir baltarusiškų voveraičių gabenimas

Pasak bendrovės „Garvilė“ vadovo Rimanto Radžiaus, nors dėl geopolitinės situacijos pirkimai iš Rytų kaimynų kelia daugiau rūpesčių, įmonė lietuviškų voveraičių nesuperka: dabar įsigyja šviežias, o rudenį gaus šaldytas, džiovintas, sūdytas iš Rusijos ir Baltarusijos, Latvijos supirkėjų.

„Maisto produktai neuždrausti įvežti, bet viskas vyksta sulėtinta forma, nes nei baltarusių, nei rusų transportas važiuoti į ES negali – uždrausta, todėl (priekabas su produkcija – BNS) persikabina ant lenkiškų arba lietuviškų. Laiko sugaišina, atsiskaitymas labai lėtas, pabrangęs. Bankų indikacinės tarnybos tikrina, kad nebūtų pinigų plovimo. Už kiekvieną patikrinimą po 50 eurų. Dešimt dienų pinigai užlaikomi būna, klientas negauna pinigų“, – BNS tvirtino R. Radžius.

„Garvilė“ planuoja per savaitę atsivežti maždaug po 15 tonų grybų.

Geopolitinė padėtis nepakeitė ir miško gėrybių supirkimu užsiimančios „Adex LT“ planų dėl Rytų kaimynystėje įsigyjamų grybų.

„Planų nepakeitė, tik įsigijimų kryptys ir darbo specifika pakito šiek tiek tik dėl stringančių atsikaitymų. Viskas ėjo per avansus, o dabar juos padaryti sunku“, – BNS sakė Tomas Gulbinas.

Voveraitės iš Rusijos ir Baltarusijos sudaro penktadalį „Adex LT“ iš tiekėjų įsigyjamų grybų. T. Gulbinas BNS sakė nežinąs, kokie bus atsiskaitymai, kai nuo rugsėjo mokėjimų į Rusiją nebeatliks Šiaulių bankas.

„Tada sugalvosime kažką. Nepirksime iš ten, pirksime iš kitur“, – žada „Adex LT“ vadovas, pabrėžęs, kad turėtos įmonės Rusijoje ir Baltarusijoje yra parduotos.

V. Varanavičiaus teigimu, buvo tikimasi, kad dėl sankcijų ir karo su Ukraina sumažės voveraičių įsigijimai iš Rusijos ir jos agresiją remiančios Baltarusijos, tačiau taip nėra.

„Viskas perkama. Atsiskaitoma ir Vokietijoje, ir Lenkijoje. Tik mūsų bankai mokėjimų nepriima. Ir važiuoja (produkcija – BNS) tiesiai į Vakarus, aplenkia jau mus. Ir mums labai sudėtinga – atsivežti galime, o atsiskaitymų daryti – ne, bankai nepraleidžia“, – skundėsi asociacijos vadovas.

Tuo metu „Adex LT“ vadovas apgailestauja, kad šiemet turi ieškotis ne tik naujų žaliavos tiekėjų, bet ir kam tiekti produkciją, nes dėl įtemptų santykių su Kinija įmonė nebegalės kinams patiekti 500 tonų mėlynių.

„Tai labiau paveikė mūsų gamybą nei žaliavos iš Rusijos ar Baltarusijos įsigijimai, Kinijoje turėjome labai neblogas uogų realizacijos pozicijas. Ženklus tonų kiekis plaukdavo į Kiniją – apie 500 tonų, apie 20 vilkikų, keli milijonai apyvartos“, – sakė T. Gulbinas.

Pasak jo, keturis penktadalius įmonės veiklos užima mėlynių apdirbimas.

Vartojimas mažėja ir dėl infliacijos bei karščio

V. Varanavičius teigimu, šviežių grybų vartojimas ir toliau stipriai mažėja, rinka traukiasi: kritimas, buvęs per pandemiją, ne tik kad nestabtelėjo, bet ir toliau tęsiasi.

„Šviežių voveraičių poreikis, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjęs perpus. Mažiau valgoma, nyksta grybų valgymo tradicijos visoje Europoje“, – tvirtino jis.

Tam įtakos, dabar, anot asociacijos vadovo, turi infliacija: „Grybas nėra pirmo būtinumo prekė“.

Tuo metu T. Gulbinas sako, kad didelę įtaką voveraičių vartojimui padarė sausra Europoje.

„Grybai nėra lengvas maistas ir kai karšta, žmonės jų nevalgo. Realizacija į restoranus, prekybos centrus buvo vangesnė“, – sakė T. Gulbinas.

Vieni atsisako lietuviškų voveraičių, kiti – rusiškų, baltarusiškų

Varėnoje esančios perdirbimo bendrovės „Taraila“ savininkas Alvydas Taraila BNS sakė, kad šiemet perdirbs tik lietuviškas voveraites, juolab, kad ir derlius jų šiemet didelis: surinkėjai per dieną gali pririnkti po 20–30 kg. Dabar už voveraites mokama iki 3–4 eurus už kilogramą.

„Per dieną pagaminsime 600 stiklainiukų konservuotų grybų, per sezoną – 10 tūkst.“, – teigė A. Taraila ir pridūrė, kad šiemet žada išlaikyti praėjusių metų gamybos apimtis.

„Aišku, viskas priklausys nuo užsakymų. Nors su visais kainų padidėjimais nežinau, kaip dar gali būti, nes viskas brangsta: stiklainiai, dangteliai, o ir vartojimas labai sumažėjęs. Dabar dirbame į sandėlį, pardavimai prasidės prieš Kalėdas ir Velykas“, – tvirtino Varėnos verslininkas.

Švenčionių įmonė „Agro etalon“ šiemet grybų visai nebeperdirbs dėl didelių sąnaudų ir mažo ar net nulinio pelno. Dabar įmonė perdirba tik šaldytas mėlynes iš Vakarų Ukrainos.

„Metai iš metų tokia tendencija, kad nelabai pelninga (perdirbti grybus – BNS): perrinkti, išrūšiuoti kainuoja, visos kitos išlaidos, negali konkuruoti su trečiosiomis šalimis“ – BNS sakė įmonės pardavimų vadovas Marius Jarlamavičius.

Tačiau uogų tikimasi nupirkti daugiau negu pernai, nes šiemet geresnis derlius. Planuojama ukrainietiškų mėlynių supirkti apie 1 tūkst. tonų. Anot jo, bus stengiamasi perdirbti kuo daugiau uogų, kad būtų iš ko padengti išaugusius energijos kaštus.

Lietuviškos mėlynės yra brangesnės negu ukrainietiškos, kurių kilogramas kainuoja apie 2,8 euro, o Lietuvos miškuose surinktos – 3 eurus.

T. Gulbinas atkreipė dėmesį, kad prisivėrus Rusijos ir Baltarusijos rinkoms, nepadaugėjo galimybių žaliavos atsivežti iš karo alinamos Ukrainos. Anot jo, uogų ir grybų rinkimo plotai Ukrainoje yra sumažėję, dalis dėl užminuotų miškų.

„Dirbant Ukraina su vietine žaliava, susiduri su papildoma rizika ir ypatingai tą radioaktyvumą reikia kontroliuoti“, – kalbėjo T. Gulbinas.

„Tos uogos ir grybai, kurie švarūs važiavo iš Rusijos šiaurės, su daug cukraus ir daug antociano (tirpūs natūralūs pigmentai – BNS), iš Ukrainos niekada neatvažiuos“, – pridūrė jis.

V. Varanavičius skaičiuoja, kad iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą perdirbėjai kasmet vidutiniškai atveždavo po 500–1 tūkst. tonų voveraičių.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją