„Kas ką daro Lietuvoje sankcijų temoje, ar tai būtų ekonominės, ar politinės, ar kitos sankcijos, yra išvardyta. Taip pat ten yra numatytas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vaidmuo, bet ne toks turbūt“, – LRT trečiadienį transliuotame interviu sakė K. Budrys.
Pasak jo, kiekvienos institucijos funkcijos sankcijų atžvilgiu yra aiškiai apibrėžtos.
„Jeigu įvyksta pažeidimai, tai yra FNTT vaidmuo, bet bankai šitoje vietoje patys sprendžiasi. Taip, kad įmonės, kurios vykdo atsiskaitymus, jeigu jie yra teisėti ir neprieštarauja sankcijų režimui, esu įsitikinęs, kad ras būdų kaip tai padaryti“, – teigė K. Budrys.
„Bet čia nereikėtų užsieskaluoti šitoje temoje ir dar mėtyti karštos bulvės, kieno žodis bus paskutinis – aiškiai surašyta, kas ką pasako“, – kalbėjo patarėjas.
Tai jis teigė po to, kai susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį pareiškė, jog FNTT žodis bus esminis, Lietuvoje veikiantiems bankams sprendžiant, ar aptarnauti Rusijos įmonių apmokėjimus už Kaliningrado tranzitą.
Anot K. Budrio, dėl atsiskaitymų kilusi problema nėra dėl Kaliningrado tranzito problemos tęsinys.
„Bankas atsisako aptarnauti apskritai pervedimus į Rusiją ir Baltarusiją ir apie tai iš anksto informuoja klientus. Dėl to neturėtume pasimauti ant Rusijos kitokio bandymo supakuoti visą tematiką lyg tai yra Kaliningrado tranzito tęsinys. Tai nėra Kaliningrado tranzito tęsinys, tai yra tęsinys kitų problemų, kurias turi Rusijos įmonės, vykdydamos atsiskaitymus per Lietuvos bankus“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
K. Budrys sako, kad bankams atsisakius aptarnauti Rusijos įmonių mokėjimus už Kaliningrado tranzitą, pastarosios turės ieškoti kitų atsiskaitymo būdų.
„Įmonės turi ieškoti būdų atsiskaityti per galbūt kitas finansų įstaigas ar kitus bankus. Kai iškyla kitos problemos ar kai reikia įsivežti dvigubos paskirties prekes ar sudaryti kitas schemas, apeinant sankcijų režimus, tai Rusijos įmonės yra labai kūrybingos. Taip, kad neturėtume šitoje vietoje pasiduoti ant galbūt dirbtinai kuriamos problemos“, – teigė prezidento patarėjas.
Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Sergejus Riabkovas praėjusį ketvirtadienį pranešė perdavęs Užsienio reikalų ministerijai Vilniuje notą dėl numanomo mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas sustabdymo.
Diplomatas valstybinei televizijai „Rossija 24“ sakė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje privalo apmokėti už krovinių pervežimą, o Vilnius visus šiuos mokėjimus yra nukreipęs per vienintelį Šiaulių banką, nuo rugsėjo nebevykdysiantį jokių operacijų su Rusija.
Pasak jo, šis žingsnis yra naujas smūgis tranzitui į Kaliningrado sritį per Lietuvą, „tik kita kryptimi“.
Sankcionuotų prekių Kaliningrado tranzitą Rusija praėjusią savaitę atnaujino praėjus maždaug mėnesiui po to, kai Lietuva jį uždraudė, remdamasi balandį pateiktu Europos Komisijos išaiškinimu.
Rusijai ribojimus pavadinus Kaliningrado srities blokada ir pagrasinus atsaku, Europos Komisija liepą išleido naujas gaires, kuriomis nurodyta tranzitą geležinkeliais atnaujinti.