Jis diplomatiškai atsakė į klausimą, ar normalu, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) Rusijos notą persiuntė Susisiekimo ministerijai. Kaip skelbta, Rusija klausia, kaip vyks tranzitas, jeigu jį aptarnaujantis Lietuvos komercinis bankas nuo rugsėjo stabdo mokėjimus su Rusija.
M. Skuodis sako, kad valstybės tikslas, jog pagal Europos reguliavimą tranzitas vyktų.
„Taip, atsižvelgiant į europinį reguliavimą, pagal tuos išaiškinimus, kurie yra, pagal konsultacijas su partneriais, tokia apimtimi, natūralu, interesas yra, kad tranzitas vyktų. Atsižvelgiant į visa ko susiderinimą su Europos Sąjunga“, – žurnalistams trečiadienį sakė M. Skuodis.
Anot jo, visos kompetentingos institucijos, susijusios su Kaliningrado tranzitu, šiuo metu vykdo diskusijas su bankais dėl mokėjimų, kad atsakytų į bankams svarbius klausimus.
„Šitoje vietoje bankai vertina prisiimamą riziką ir jiems yra svarbu, kad, pirma, sankcijos būtų įgyvendintos, jiems yra svarbus kontrolės mechanizmas. Iš šitos pusės mes atsakymus esame pateikę.
Antras dalykas, ar Kaliningrado tranzitas nepatenka po sankcijomis – ir čia diskusijų daug turėjome. Čia kertinis žodis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), už tai, kad yra sankcionuoti – ir skirtingų jurisdikcijų sankcionuoti – (Rusijos – red.) geležinkelių vadovai, valdybos nariai“, – kalbėjo ministras.
„Tada trečias dalykas yra pačių bankų pozicija: jeigu atsakymai tinkami į pirmus klausimus, sankcijos užtikrinamos, mokėjimai gali būti vykdomi, tada jau bankas pats sprendžia, ar praleisti tokius mokėjimus, ar ne“, – pabrėžė jis.
Anot ministro, Susisiekimo ministerija yra nusiuntusi raštą „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG), kuriuo buvo pasidalinta ir su bankais, kad „mūsų vertinimu, atsižvelgiant į visą teisinę bazę, tokiems mokėjimams galėtų būti taikoma išimtis ir esame paprašę bankų į tai atsižvelgti“.
Gali būti ir daugiau bankų, problemos sprendimo terminai neapibrėžti
Į klausimą, ar yra daugiau bankų, kurie galimai aptarnauja tranzitą, jis teigė, kad klausimą reiktų skirti LTG.
„Apskritai kalbant apie atsiskaitymus, jie su „Lietuvos geležinkeliais“ gali vykti per visus bankus ir priklauso nuo to, kokius bankai dėl tokių mokėjimų priima sprendimus: ar leidžia, ar ne. (...)
Negalėčiau atsakyti (ar dabar vyksta mokėjimai su visais – red.), dėl to, kad galiu suklysti. Čia „Geležinkeliai“ gali pasakyti, kokiuose bankuose jie turi sąskaitų ir su kuriais transakcijos vyksta ar vyko. Šiuo metu atsiskaitymai yra vykdomi“, – kalbėjo ministras.
Pasiteiravus, kokia yra šios problemos sprendimo perspektyva ir ar nenutiks taip, kad Lietuva galiausiai negaus apmokėjimo, ministras sakė, jog tokiu atveju neįsivaizduojantis, kaip LTG galėtų teikti paslaugas be apmokėjimo.
„Tai yra vienas svarbus dalykas. Antras: ar gali būti situacija išspręsta iki tam tikros datos. Aš datos tikrai nedrįsčiau įvardyti, nes situacija yra kintama. Sankcijos yra keičiamos nuolatos, išaiškinimai kinta. Nepamirškime, kad mes turime ne tik Europos Sąjungos, bet ir JAV, Jungtinės Karalystės sankcijas.
Ir šitoje vietoje bankai veikia globalioje erdvėje ir jie vertina rizikas. Tai situacija gali tikrai kisti ir galbūt vienu metu su atsiskaitymais viskas tvarkoje, bet po savaitės situacija gali pasikeisti“, – prognozavo ministras.
Anot jo, institucijos daro viską, kad atsakytų finansų sektoriui į jam kylančius klausimus.
„Iš valstybės institucijų pusės, kas susiję su Susisiekimo ministerijos, kitų ministerijų kompetencija, mes tikrai darome viską, kad finansų sektoriui atsakytume į visus klausimus, kurie jiems kyla prieš sprendimą aptarnauti vieną transakciją ar ne. Bet pats galutinis žodis bus finansų institucijų (tai yra, bankų – red.)“, – sakė M. Skuodis.
Ministras pasisakytų už centralizuotą sankcijų vykdymo priežiūrą
Į klausimą, ar nebūtų situacija aiškesnė, jeigu už sankcijų įgyvendinimą būtų atsakinga kokia nors centrinė organizacija, jis teigė, kad tokia sistema tikrai būtų efektyvesnė.
„Atsižvelgiant į sprendimus, kuriuos priėmė Seimas, turime galbūt tokią labiau decentralizuotą sistemą. Mano asmenine nuomone, centralizuota sistema būtų efektyvesnė, stipresnė, bet atsižvelgiant į tuos sprendimus, kurie yra priimti, mes veikiame pagal tą teisinę bazę, kurią turime.
Ir bent jau Susisiekimo ministerijoje mes už sankcijas atsakingą padalinį stipriname, įskaitant ir naujais žmonėmis, už tai, kad klausimų yra begalė, mes turime visus sektorius“, – kalbėjo M. Skuodis.
Jis pridūrė, kad nors dabar kalbama daugiausia apie geležinkelius, vis dėlto problemų ir klausimų netrūksta aviacijoje, laivyboje.
Ministras patikino, kad klausimas bus keliamas ir specialioje sankcijų komisijoje.
„Natūralu, kad dėl šitų klausimų diskusijos vyksta. Dabar tiktai negaliu atsakyti, kada artimiausias komisijos posėdis planuojamas, bet tikrai susikaupė ne vienas klausimas. Tai yra ta vieta, kur galima tarp institucijų suderinti bendrą poziciją, kiek tai yra įmanoma“, – kalbėjo M. Skuodis.
Vis dėlto jis negalėjo pasakyti, ar rugsėjo pradžia bus klausimo išsprendimo data, nes esą situacija kinta.
„Man labai būtų sunku pakomentuoti ir Rusijos teiginius. Lygiai taip pat negalėčiau pakomentuoti pačių bankų teiginių. Galbūt viena data įvardyta, bet dėl kiekvieno atsiskaitymo bankai turi atsakomybę įgyvendinti sankcijas ir finansų srityje, kurios kartais susijusios su transportu.
Tai bankai gali priimti sprendimus bet kada ir šitoje vietoje tikrai datų nėra. Mūsų, man atrodo, interesas yra labai aiškiai išaiškinant taisykles ir apribojimus, kuriais remiantis tranzitas yra galimas, kad šitoje vietoje būtų kuo mažiau visų pusių interpretacijos ir eskalacijos lygioje vietoje“, – sakė ministras.
Jis patvirtino, kad notą iš URM gavo antradienio vakarą.
„Aš vakar vakare perskaičiau ją. Taip, ministerija nagrinėjimui persiųstą notą gavo“, – teigė ministras.
Pasiteiravus, ar situacija normali, jis pasakė: „Notų gauname daug įvairiausių ir persiunčiama užsienio šalių pozicija dažnai“.
Anot jo, notoje paskelbta viešai jau platinta informacija.
„Tai, kas buvo pasakyta viešai, kad įžvelgia (Rusija – red.) rizikų, kad nevyks mokėjimai per Šiaulių banką ir prašoma Lietuvos valstybės spręsti šitą situaciją, kad tranzitas vyktų. Tai turinys maždaug toks, normaliu tonu – galiu pakomentuoti. Tai yra valstybei adresuotas kreipimasis.
Tik tiek, kad iš Lietuvos pusės institucijos savo vertinimą ir aiškinimą yra pateikusios ir pateiks, bet vis dėlto Lietuvoje dėl bankų sprendimų sprendžia patys bankai, ne valstybės institucijos. Valstybės institucijos gali labai aiškiai uždrausti, bet ar leisti, ar ne – šitoje vietoje jau finansų sektorius sprendžia pats“, – komentavo ministras.
URM ir FNTT pakomentavo situaciją, bet klausimų lieka
Užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę patvirtino žiniasklaidai, kad gavo Rusijos notą ir teigė, kad ją nagrinėja.
O antradienio pavakarę pakomentavo naujienų portalui, kad perdavė notą Susisiekimo ministerijai, kuri „yra kompetentinga institucija, užtikrinanti sankcijų įgyvendinimą susisiekimo sektoriuje, kai apribojimai yra susiję su visų rūšių transporto judėjimu į ES arba iš ES arba per ES teritoriją“.
Trečiadienį URM papildė savo atsakymą į „Delfi“ klausimus, kaip toliau mato situacijos vystymąsi ir ar ji, ar Vyriausybė nurodys Šiaulių bankui, jog tranzitas į Kaliningradą yra valstybei svarbi funkcija. O jeigu nenurodys arba jeigu Šiaulių bankas netaikys išimties, kaip bus sprendžiama problema toliau?
„Nenorėtume komentuoti kitų organizacijų ir institucijų galimų sprendimų, išeinančių už Užsienio reikalų ministerijos kompetencijos ribų.
Finansų įstaigos pačios priima sprendimus dėl mokėjimų vykdymo ar nevykdymo. Valstybės institucijos privalomų nurodymų finansų įstaigoms teikti negali, tačiau visada glaudžiai bendradarbiauja ir pagal kompetenciją teikia informaciją bei konsultacijas“, – aiškina URM.
Ministerija atsakė ir į dar vieną klausimą: ar gali būti vėl kreipiamasi (o gal jau kreiptasi) išaiškinimo į Europos Komisiją?
„Užsienio reikalų ministerija savo kompetencijos ribose nuolat palaiko ryšius ir konsultuojasi su Europos Komisija. Jūsų minimu konkrečiu klausimu URM diplomatiniais kanalais jokių kreipimųsi nebuvo prašyta ar pavesta perduoti“, – teigiama URM komentare.
FNTT apie tolesnį klausimo sprendimą atsakė taip:
„Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų (apribojimų disponuoti lėšomis ir ekonominiais ištekliais) įgyvendinimą Lietuvoje.
Tarptautines sankcijas nustačiusių tarptautinių organizacijų sprendimuose ir (arba) ES teisės aktuose yra numatomos jų įgyvendinimo išimtys humanitariniais, taikos palaikymo misijų aprūpinimo tikslais ar kitais ypatingais atvejais“, – aiškina tarnyba.
Anot jos, prašymus taikyti išimtį ar suteikti leidimą netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų gali pateikti subjektai, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, ir kiti suinteresuoti asmenys.
„Lietuvos Respublikos fiziniai ar juridiniai asmenys, siekdami pasinaudoti išimtimis ar gauti leidimą netaikyti tarptautinių sankcijų nustatytų apribojimų ir įpareigojimų, turi kreiptis į FNTT dėl išimties suteikimo. FNTT, gavusi prašymą dėl išimties taikymo, įvertina kiekvieną atvejį individualiai ir nusprendžia dėl išimties suteikimo ar nesuteikimo“, – teigiama komentare.
Susisiekimo ministerija „Delfi“ patikino, kad prekių gabenimas į ir iš Kaliningrado vyksta nustatyta tvarka pagal ES dokumentus, reglamentuojančius sankcijas. Atsiskaitymai už tranzitą – taip pat.
„Šiuo metu Lietuvoje veikiantys bankai, Lietuvos bankų asociacija ir atsakingos institucijos konsultuojasi dėl būtinų kontrolės priemonių išskirtiniams atvejams ir apmokėjimų už LTG („Lietuvos geležinkelių“ – red.) vežimus, įskaitant tranzitu tarp žemyninės Rusijos ir Kaliningrado srities, kaip numatyta EK gairėse, galimybių.
Bankų atliekamiems finansinių transakcijų kontrolės veiksmams ypatingai svarbi FNTT nuomonė“, – teigia ministerija.
Savo atsakymą ji užbaigia pabrėždama, kad sankcijos privalo būti įgyvendinamos ir bet kokie priimami sprendimai neturėtų silpninti ES sankcijų politikos patikimumo ir efektyvumo.
Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) komentavo, kad tranzitas į Kaliningradą šiuo metu yra užtikrinamas.
„LTG neturi įtakos bankų sprendimams, tad jų pozicijos pakomentuoti negalime“, – teigė bendrovės atstovė Laura Gabrilavičiūtė.
Bankas: vienu atveju svarstytume taikyti išimtį
Šiaulių bankas naujienų portalui anksčiau pakomentavo, kad išimtis bus taikoma nebent gavus atsakingų valstybės institucijų nurodymą.
„Jau esame pranešę, kad nuo šių metų rugsėjo 1 dienos, dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos keliamos Bankui nepriimtinos rizikos, nebevykdysime mokėjimų į minėtas šalis arba iš jų, bet kuria valiuta. Mokėjimų vykdymo išimtys išankstiniu susitarimu gali būti taikomos tokiems atvejams, kai mokėjimai atliekami humanitariniams tikslams ar Valstybės funkcijoms užtikrinti.
Informacijos apie tai, kurių Klientų operacijos patenka į humanitarinių ar Valstybės funkcijų užtikrinimo kriterijus, atskleisti negalime, nes saugome Klientų duomenis“, – teigė Šiaulių banko komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė.
Bankas taip pat pridūrė, jog „Jeigu atsakingos valstybės institucijos nurodys, kad tranzito paslauga yra valstybės funkcija, kurią privaloma užtikrinti – tuomet bankas svarstys galimybę taikyti jai išimtį“.
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta teigė, jog centrinis bankas yra ne kartą atkreipęs finansų rinkos dalyvių dėmesį į būtinybę tinkamai įgyvendinti nustatytas tarptautines sankcijas ir kartu yra išsakęs nuomonę, kad finansų rinkos dalyviai turi atsižvelgti ir užtikrinti klientų interesus taikydami proporcingas įvairių rizikų valdymo priemones, o ne vengdami apskritai prisiimti rizikas.
„Lietuvos bankui žinoma, kad Šiaulių bankas, reaguodamas į geopolitinę situaciją, priėmė verslo sprendimą nuo 2022 metų rugsėjo 1 dienos nevykdyti mokėjimų iš arba į Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką. Tačiau Šiaulių bankas yra nurodęs, kad taikys išimtis mokėjimams, susijusiems su humanitariniais tikslais ar valstybės funkcijų vykdymu“, – teiga S. Krėpšta.
Jis pabrėžė, kad svarbu ir tai, jog finansų rinkos dalyviams priimant verslo sprendimus riboti ar nutraukti mokėjimų iš arba į Rusiją ir Baltarusiją vykdymą, būtų užtikrinami Lietuvos valstybei svarbūs interesai.
„Lietuvos bankui nesuteikta teisė aiškinti tarptautinių sankcijų turinį ar dalyvauti išimčių iš nustatytų sankcijų suteikimo procese. (...) Esant klausimų dėl išimčių suteikimo tvarkos ir pagrindų, siūlytume kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą“, – teigia Lietuvos bankas.
Valdančiųjų atstovai: Lietuvai turi būti sumokėta už tranzitą
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius mano, kad bet kuriuo atveju Rusija turi atsiskaityti už tranzitą.
„Mano asmeninė nuomonė, ir kaip Ekonomikos komiteto pirmininko, tai būtų, kad (...) Europos Sąjungos išaiškinimas jau yra, kad tas tranzitas turi vykti, tai turi rusai ir atsiskaityti už tą tranzitą, juk mes labdaros nedarysime, tai kažkuris bankas turi tas funkcijas ir atlikti.
Tai nejaugi turime važiuoti ir Briuselio klausti. Ne, tikrai galvoju, nereikia. (Sprendimas) jau priimtas, reikia dabar tik dėl atsiskaitymo“, – sakė jis.
Pasak parlamentaro, jeigu kyla klausimų, Ekonomikos komitetas bus pasiruošęs padėti.
„Pats bankas galėtų drąsiai (apsispręsti – red.), bet turėtų susiderinti su Finansų ministerija. Jeigu ne, tai tegul kreipiasi, jeigu jiems kas neaišku į Ekonomikos komitetą. Mes tada išsikviesime ir nagrinėsime, jeigu matysime, kad čia tokia situacija, padarysime neeilinį posėdį“, – sakė K. Starkevičius.
Finansų ministerija bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija patarė „Delfi“ šiais klausimais kreiptis į jau aukščiau minėtas dvi ministerijas.
Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos frakcijos pirmininkas Vytautas Mitalas taip pat teigia, kad būtų nepriimtina, jeigu už tranzitą Lietuva nieko negautų.
„Blogiausia būtų, jeigu vežtumėme toliau tranzitu krovinius ir nieko už tai negautume mainais, tiktai patys tą klausimą finansuotume. Tai čia būtų blogiausia. Bet kaip aiškinti tiksliai, kas parašyta tame išaiškinime, turi tie, kurie tą išaiškinimą skaitė ir už jį yra atsakingi įgyvendinant, – tai Vyriausybė.
Prie Užsienio reikalų ministerijos veikia sankcijų grupė, man atrodo, kad joje yra skirtingų kompetencijų, skirtingų ministerijų atstovai, tai tikrai gali susikoordinuoti“, – sako jis.
Paklaustas, kaip vertina bendradarbiavimą su koalicijos partneriais sankcijų tema, jis teigė, kad nusiskundimų neturi.
„Paprašius gauti daugiau atsakymų į susijusius klausimus aš bent tuos atsakymus gavau iš koalicijos partnerių. Ir ta mūsų kooperacija įvyko tokia kolegiška, kokia ir turi būti.
Ką ateitis parodys, man sunku pasakyti, bet tikrai nebūsiu tas, kaip kai kurie kiti žmonės, kurie vaikšto aplinkui bambėdami, kad reikėjo apie kiekvieną detalę iš anksto informuoti koalicijos partnerius Seime ar dar kažkur kitur“, – sakė V. Mitalas.
Anot jo, reikia pripažinti, kad Kaliningrado tranzito tema plati ir daugialypė, tad nuspėti visus niuansus yra sunku.
„Tai šitoje vietoje aš esu pasitikintis Vyriausybės galiomis ir kompetencija ir man kol kas tos informacijos pakako“, – kalbėjo jis.
Opozicinių socialdemokratų atstovas, Seimo Europos reikalų komiteto narys Algirdas Sysas nesiėmė vertinti techninių situacijos detalių, sakydamas, kad sprendimus turi priimti atsakingos institucijos. Tačiau, jo vertinimu, reikia tikėtis, kad bus išsiaiškinta be papildomo kreipimosi į Europos Komisiją.
„Manau, kad (reikia) gerai perskaityti dokumentus ir juos vykdyti. (Jeigu) bus dar vienas užklausimas, manau, jis baigsis tuo pačiu. Bent jau mūsų artimiausi partneriai, į kuriuos dedame dideles viltis savo saugumo klausimais, ko gero, aiškiai pasakė, kad jie nenori eskaluoti toliau kažkokių papildomų problemų, kurių ir taip šiandien pasaulyje yra daug“, – teigė Seimo narys.
Pasiteiravus, ar netrūksta informacijos dėl tranzito, jis teigė, kad trūksta.
„Manau, kad informacijos trūksta ne tik opozicijai, – pačiai pozicijai. Nes ko gero, sprendimus priima vienetai ar keletas žmonių. Tikrai ne Seimo dauguma“, – sakė A. Sysas.
Rusija prakalbo apie naują smūgį tranzitui
Ukrainos žiniasklaidoje praėjusį ketvirtadienį paskelbta, kad vienas iš Lietuvoje veikiančių bankų, prižiūrintis tranzitą į Kaliningradą, nutrauks operacijas su Rusijos Federacija, dėl to laikinasis Rusijos Federacijos reikalų patikėtinis Lietuvoje Sergejus Riabokonis Lietuvos Užsienio reikalų ministerijai įteikė notą.
„Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai už krovinių pervežimą moka per Šiaulių banką (bet galimai ir per kai kuriuos kitus bankus), šis ketina nuo rugsėjo 1 dienos nutraukti bankines operacijas su Rusija. S. Riabokonis apie įteiktą Lietuvai notą pranešė propagandinio kanalo „Rossija 24“ eteryje, rašo ukrainiečių unian.net.
„Vakar (kalbama apie praeitą savaitę – red.) lankiausi Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje ir įteikiau notą dėl Šiaulių banko. Išsiaiškinkite, iki rugsėjo 1-osios dar yra laiko, juk išsprendėte tranzito į Kaliningradą klausimą, pašalinote visą įtampą... Kodėl ruošiate antrą smūgį krovinių tranzitui?“ – pareiškė S. Riabokonis.
„Delfi“ tuomet kreipėsi komentaro į Užsienio reikalų ministeriją, kuri po paros patvirtino, kad notą gavo. „Šiuo metu ją nagrinėjame“, – tada nurodė ministerija. Kaip jau minėta, vėliau nota perduota Susisiekimo ministerijai.
Lietuvos bankų asociacija konkrečiai šios situacijos nekomentavo, tačiau dėl išimčių nurodė:
„Mokėjimams iš Rusijos ir Baltarusijos bei į šias šalis, susijusiems su humanitarine pagalba (pavyzdžiui, pensijoms, medicinos priemonėms) ir būtiniausiais valstybės poreikiais (pavyzdžiui, tarptautinių susitarimų vykdymui), įprastai taikomos individualios išimtys“, – sakoma komentare.
Jau skelbta, kad didieji komerciniai bankai Lietuvoje palaipsniui stabdo mokėjimus į ir iš Rusijos ar Baltarusijos.
Liepos viduryje Šiaulių bankas savo interneto svetainėje paskelbė kad dėl Rusijos ir Baltarusijos keliamos bankui nepriimtinos rizikos imamasi tolimesnių prevencinių sprendimų: nuo šių metų rugpjūčio 15 dienos nebevykdomi mokėjimai Rusijos rubliais, neatsižvelgiant į gavėjo šalį. Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos nebebus vykdomi mokėjimai į Rusiją ar Baltarusiją (arba iš jų) jokia valiuta.
„Mokėjimų vykdymo išimtys išankstiniu susitarimu gali būti taikomos tokiems atvejams, kai mokėjimai atliekami humanitariniams tikslams ar Valstybės funkcijoms užtikrinti“, – teigė savo pranešime bankas.
Kaip primena BNS, birželio 17-ąją įsigaliojo draudimas į ES teritoriją gabenti rusišką plieną ir juoduosius metalus, liepos 10-ąją – cementą, alkoholį, medienos, stiklo, aliuminio, popieriaus gaminius, gipsą, laivų dalis ir kitas prekes. Šių Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva sustabdė ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiomis ankstesnėmis Europos Komisijos gairėmis.
Tačiau Europos Komisija išleido naujas gaires po Rusijos pasipiktinimo dėl ribojamo tranzito ir grasinimų atsaku. Liepos 26 dieną Kaliningradą pasiekė pirmasis tranzitinis traukinys su sankcionuotomis prekėmis.
