Prastėjančios verslo nuotaikos, investicijos lėtėja
Eurostato paskutiniais duomenimis gegužę, palyginti su balandžiu, pramonės gamyba Lietuvoje per mėnesį smuko 7,6 procento ir tai buvo didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje (ES). Palyginimui, Latvijoje pramonė per mėnesį augo augo 0,2 proc., o Estijoje – smuko 0,3 procento. Visoje ES ji augo 0,6 proc.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas laidoje „Piniginiai reikalai“ aiškino, kad tai lėmė keli veiksniai vienu metu. Pirmiausia, popandeminė situacija vis dar yra nestabili, tiekimo grandinės – išsibalansavusios.
„Prisidėjo dar keletas kitų geopolitinių dalykų, įtampų. Pavyzdžiui, nepaprastos padėties statusas, kuris, atrodo, kad galbūt valstybei nieko nekainuoja, iš tiesų turi tam tikrą kainą. Užsienio partneriai matydami tiek draudimo įrašuose, prekybininkų kredito įrašuose, kad valstybė turi tokį statusą paskelbusi, natūraliai kyla įvairūs klausimai, kodėl taip yra. Karas vyksta ir toliau nutolusios šalys nuo Lietuvos paprastai diversifikuoja tiekimus, konkurentai naudojasi situacija.
Lietuvos verslas parodęs ne vieną kartą, kad lanksčiai prisitaiko prie įvairių situacijų. Tikėkimės, kad ir šį kartą taip bus, priklausys ne vien nuo verslo bet ir valstybės priimamų sprendimų, kurių dabar laukiama. Minimalios algos svarstymai, investavimo paskatos įvairios, apie kurias šnekama ne vienus metus. Matyt, ir geopolitika prisidės. Verslas darys ką gali iš savo pusės, ieškos naujų rinkų, ieškos naujų galimybių, tikėkimės, kad tas nuosmukis bus nedidelis“, – „Delfi TV“ komentavo jis.
„Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas, teisininkas Rolandas Valiūnas teigė, kad užsienio kapitalo įmonių nuotaikos panašios į lietuviškų įmonių nuotaikas. Pats didžiausias veiksnys lemiantis žemus lūkesčius – karas Ukrainoje. Bet, kaip pastebi pašnekovas, nederėtų pamiršti ir koronaviruso. Kyla nerimas, kaip pandemija įsisiūbuos rudenį.
„Prie to mes daugiau girdime apie beždžionių raupus ir irgi neaišku, ar tai nepasklis į žymiai didesnę problemą nei yra dabar. Ypač Europoje. Tada turime dar visą eilę problemų. Migrantų krizę gal jau primiršome, nors paskutiniu metu vėl yra migrantų padaugėjimas prie Baltarusijos-Lietuvos sienos.
Energetinė krizė, kuri Lietuvoje išsiverčia tik į kainą, bet Europoje gali išsiversti į dujų ir trūkumą. Tada turime sprendimus dėl bazinių palūkanų didėjimo, kurie vėlgi vienaip ar kitaip paveiks. (…) Na ir visiškai neaišku, kaip reikalai tvarkysis su Vyriausybių pasikeitimas Europos šalyse. Visa tai veikia visą Europą, bet nepamirškime, kad mes paribio valstybė ir, matyt, ne tik karinės padėties buvimas, bet ir šiaip vakarų europiečių ir amerikiečių, kanadiečių požiūris, kad Lietuva vos ne karo zonoje.
Jiems taip atrodo ir to negali niekaip paneigti, irgi lemia tam tikras užsienio investuotojo nuotaikas, pasirenkant ką daryti. Ir šiaip investuotojų sprendimai dėl investicijų prilėtėję, bet matyt nereiktų apgaudinėti savęs, kas liečia investicijas į Baltijos šalis ar net Lenkiją, jie dar labiau prilėtėję, nes baimės čia yra gerokai padidintos“, – sako R. Valiūnas.
Galimi bankrotai, tam tikri atleidimai
Kaip teigia R. Valiūnas visos šios priežastys veda prie nerimo ir nežinomybės, kas laukia rudenį. Apie recesiją kalbama vis garsiau ir užtikrinčiau.
Pašnekovo teigimu, kol kas nematyti, kad iš Lietuvos investuotojai trauktųsi labiau nei įprasta, tačiau turėtų neraminti tai, kad nebeateis nauji investuotojai. Ir nors masinių atleidimų nėra prognozuoja, tam tikriems prastesniems scenarijams nusiteikti reiktų.
„Nes jeigu paimsime praeitus ar užpraeitus metus, Lietuvos biudžetą labai papildė nauji investuotojai. Jeigu nauji nebeateis, o senieji karts nuo karto atkris, biudžetas negaus pajamų. Dėl to, mano nuomone, valstybė turėtų imtis tam tikrų priemonių, kad paskatintų tiek verslo sąlygas Lietuvoje, tiek verslo papildomą atėjimą, nes jei nebus tų pastangų tai atsilieps vienaip ar kitaip biudžetui. (…) Verslas, matyt, nukentės, bet dar labiau nukentės žmonės, nes galimi ir bankroto atvejai. (…) Jei nebus investicijų ir plėtros, tai nebus biudžeto didėjimo, nebus papildomų pinigų pensijoms, viešojo sektoriaus atlyginimams, galų gale kelių tiesimui ir kam tik nori. Matyt, visi gyventojai labai greitai tą pajus.
Kalbant apie atleidimus, jei niekas naujo ypatingo neįvyks, neprognozuoju daug atleidimų, bet tokiam dalykui reiktų šiek tiek nusiteikti, nes kai verslas nesiplečia, nori nenori jis pradeda dažnai trauktis ir tokios rizikos egzistuoja“, – komentuoja jis.
M. Gudas pridūrė, kad kalbant apie investicijas poveikį dėl Lietuvos ginčo su Kinija galime pamatyti po pusmečio, metų ar dviejų.
„Labai daug gamybos ir labai daug pramonės vienaip ar kitaip susiję su Kinija, ar tiekimu, ar pardavimu. Išgąsdino Kinijos atsakas, kad blokuotų lietuvišką produkciją. Tikrai žinau ne vieną atvejį, kai pramonės įmonės sustabdė planuojamą plėtrą. Nesitraukė, galbūt nebus uždarinėjami fabrikai, bet numatyti planai padėti giliai į stalčių, kol ta situacija išsispręs.
O pridėjus dar geopolitiką, kad visai netoli mūsų vyksta kariniai veiksmai, mano minėtas reputacinis pasitikėjimo klausimas, investicijos tiems dalykams labai jautrios ir bus atidėtos į šalį, bus prarandami mokesčiai, lėtesnis pramonės ir visos ekonomikos augimas, valdžia turėtų prioriteto tvarka atkreipti dėmesį į šį faktą“, – pridūrė pašnekovas.
M. Gudas taip pat mano, kad pramonės įmonėse daugybės atleidimų būti neturėtų, nes darbo rinkoje – didelis darbuotojų trūkumas. Tiesa, kaip pabrėžia, noras mokėti didesnius atlyginimus yra, tačiau jis turi sutapti su galimybėmis.
„Kaip žinome, per paskutinius dešimt metų Lietuvoje vidutinis atlyginimas išaugo daugiau nei 100 proc., daugiau nei dvigubai, o našumas apie trečdalį. Tai tas didžiulis atsilikimas kalba Lietuvos nenaudai, mes prarandame konkurencingumą globalių rinkų atžvilgiu, šioje vietoje labai svarbu investuoti į automatizaciją, investuoti į pažangias gamybos linijas, pažangius gamybos metodus ir šis momentas yra turbūt labai svarbus, kalbant apie pečių surėmimą, vienas verslas to padaryti negali. Reikalingos tam tikros paskatos“, – sako jis.
R. Valiūnas antrina, kad jei mes norime plėsti pramonę ar kitas paslaugų sektoriaus vietas, turime spręsti darbuotojų trūkumo problemą. Ir valstybės pastangų šioje srityje trūksta jau daugelį metų.
„Nors šiuo metu yra tam tikras paketas dokumentų Seime, kuris turėtų palengvinti darbuotojų įvežimą, tačiau jis dar labai toli nuo realių iššūkių ir norų. Duosiu Lenkijos pavyzdį. Lenkija, jei trūksta darbuotojų, pavyzdžiui, jie pirma atsivežami ir įdarbinami. Per tam tikrą laiką paaiškėja, ar jie tinkami ir, jei jie tinkami, tada įforminami dokumentai, jei netinkami, išvežami atgal. Tai Lietuvoje, kad taip įvyktų, mes esame dar labai toli toli.
Kitaip tariant, mes pralošime konkurencinę gerų darbuotojų kovą tokioms šalims kaip Lenkija ir daugybei kitų. Mes vis sukam ratu tuos pačius darbuotojus, tačiau pramonė dėl to judėti į priekį tinkamu greičiu visiškai negali. Tikrai kviesčiau valstybę keisti požiūrį, ypač toje situacijoje, kur esam dabar ir priiminėti ryžtingesnius sprendimus ir žingsnius tam, kad klausimas darbuotojų žymiai lengvesnio įsivežimo būtų išspręstas“, – sako jis.
Verslas ruošiasi veiksmų planus
Artėjant rudeniui ir prognozuojamai recesijai, verslas dėliojasi įvairiausius scenarijus. Kaip pamini M. Gudas, pagrindinis klausimas yra dėl energetikos.
„Visos įmonės daugiau ar mažiau tos energetikos vartoja, kalbant ir apie elektrą ir apie dujas, ruošiami alternatyvūs planai, kaip bus šildomasi, jei tos elektros ir dujų kainos dar labiau išaugtų. Vienas veiksmų planas ar net keli. Kitas dalykas, rugsėjį grįžta visi iš atostogų ir bent jau sunkiajai pramonei ruduo parodo tas tikrąsias nuotaikas, nes tradiciškai kiekvienais metais liepa ir rugpjūtis būdavo atostogų metus, kai neteikiami užsakymai, tik sezoninis verslas.
Tai rugsėjis parodys tikrąsias nuotaikas, bet pagal tam tikras indikacijas, kurias inžinerinėje pramonėje matome ir įžvelgiame kalbėdamiesi tiek su partneriais, pirkėjais, tos nuotaikos nėra labai geros, nes pasirodo, ypač Vokietijos inžinerinė sunkioji pramonė buvo ypatingai smarkiai susijusi su Rusija, kuriai įvestos sankcijos. Ten ir miškų pramonė, ir kalnakasybos pramonė, ir energetika, ir visai šiai pramonei aptarnauti buvo naudojami užsienio vakariečių koncernų gaminiai ir investiciniai projektai. Jei stoja šie gigantai, stoja ir jas patarnaujančios įmonės, kurių yra labai nemaža dalis Lietuvoje“, – sako M. Gudas.
Daugiau taupyti, be energetikos, kaip sako M. Gudas, galimybės verslui ribotos.
„Pagrindinis taupymas visgi yra alternatyvių žaliavų šaltinių paieška. Džiugu matyti, kad šita žaliavų brangimo tendencija yra sustojusi ir kreivė leidžiasi žemyn, kiek ji gali leistis. Tai alternatyvių rinkų paieška, tiek tiekimo, tiek pardavimo, verslas tikrai metasi ieškoti naujų rinkų, kurios mažiau paveiktos šios situacijos“, – sako jis.
R. Valiūnas teigia, kad užsienio kapitalo įmonės specialių žingsnių nesiima, tačiau apgalvoja, kaip elgtųsi tam tikrų scenarijų atžvilgiu.
„Vasaros laikotarpiu, kai saulė šviečia, tos ir problemos kitaip atrodo, kartais jas sunkiau įžvelgti, tačiau kas įvyks rudenį, mes nežinome. Reikia ruoštis, dirbti, bet patiems sustoti ir stabdyti nevertėtų“, – sako pašnekovas.
