Mums atvykus, pirmiausia Kornelija mus vedasi į vieną iš sandėlių, kuris visas apkrautas lentynomis, o jose – įvairiausių spalvų darbais, ir rodo, kad pavadėliai čia, nors namas didžiulis, niekur nebetelpa. Jų pilna ir pirmame, ir antrame namo, kuriose yra įmonės dirbtuvės, aukštuose.

„Žinoma, geriau būtų vieno aukšto namas, nereiktų bėgioti“, – teigia ji ir veda parodyti, kad jie laikomi net ir tose vietose, kur būtų galima tikėtis mažiausiai – vonios kambaryje.

Įmonė „Gufi“ užsiima didmenine prekyba ir po vieną produkcijos nepardavinėja.

Kornelija skaičiuoja, kad šį verslą pradėjo dar savo studijų laikais, kas buvo prieš maždaug 30 metų.

„Iš pradžių diržus su vyru gaminome žmonėms, tuo metu konkurencijos buvo daug, o mes buvome studentai, neturėjome reikiamos įrangos. O paskui pakeitėme verslo kryptį.

Dabar gaminu pavadėlius gyvūnams, Lietuvoje yra 2-3 tokios bendrovės, todėl lietuviai, norintys vietinės produkcijos, tikrai turi iš ko rinktis“, – sako ji ir aiškina, kad jų įmonė siuva tiek medvilninius, tiek sintetinius pavadėlius tiek šunims, tiek katėms.

„Aš labai derinu tas odas, žiūriu, kad viena su kita tiktų, jas lyginu. Ne viskas su viskuo tinka“, – dėdama skirtingas odas viena šalia kitos rodo šeimininkė.

Kornelija mus vedasi į dar vieną atskirą patalpą, kur rodo ant lentynų dailiai sudėtą dar nekirptą odą, iš kurios bus siuvami pavadėliai.

„Didžioji jų dalis – lietuviškos. Visos spalvotos – iš Italijos, dalis yra ir lenkiškų.

Dabar oda labai pabrango, praktiškai, trečdaliu. Brango ir metalas, kuris dedamas į antkaklius. Nieko tokio, pasimažinome pelną“, – sako ji ir teigia, kad truputį reikėjo kilstelti ir antkaklių kainas.

„Nebuvo kur dingti“, – teigia ji ir sako net nekalbanti, apie kniedes, blizgučius ir kitas detales bei didėjusią jų savikainą.

Įmonė gaminanti odos ir sintetikos gaminius naminiams gyvūnams
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Įmonėje šiuo metu dirba 7 darbuotojai, nors anksčiau, 2008 m., jų buvo dvigubai daugiau.

„Apyvarta nuo 2011 m. yra nukritusi perpus. Tai – buvusios krizės įtaka. Nežinau, kas tiksliai tai lėmė, bet turime mažesnę paklausą“, – sako ji.

Dabar moters siūtų antkaklių ir pavadėlių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse ir zoo prekių parduotuvėse, o tokių vietų, kaip sako, Lietuvoje yra maždaug 150.

„Į užsienį niekada nevežėme. Gal ir galėjau eksportuoti, važiuoti į parodas, bet po vyro mirties pagalvojau, kad man užtenka tiek, kiek yra.

Man nereikia pilių ir laivų“, – sako ji ir priduria, kad gyvenimas yra per trumpas daug dirbti.

„Jei būčiau 25 m., gal turėčiau kitas ambicijas. Man gerai, kai esu pati sau šeimininkė“, – sako ji.

Kiek konkrečiai pavadėlių pagamina Kornelija ir jos komanda, ji pati net nežino.

„Jau vien antkaklių rūšių yra apie 300, o dar nė nekalbu apie spalvas“, – sako ji.

Labiausiai perkama prekė dabar, kaip aiškina, yra tvirtos odos antkaklis vilkšuniui.

„Lietuviai labai myli šiuos šunis“, – sako Kornelija, tačiau pati tikina namie jokio gyvūno neturinti.

„Aš namie nebūnu“, – juokiasi ji.

Verslininkė sako, kad jokių krizių nebijo, ir net jei tektų uždaryti įmonę, moteris kurtų vienetinius antkaklius pagal konkretų užsakymą.

„Minčių daug, bet rankos dar nepriėjo“, – šypsosi ji.