Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 2,8 proc. ir to meto kainomis siekė 16,4 mlrd. eurų. Per ketvirtį pokytis buvo neigiamas ir siekė –0,4 procento.
„Nereikėtų baimintis didelio sukrėtimo, bankrotų bangos, tikėtina, kad nedarbo lygis išliks panašiame lygyje, negresia jo didėjimas, bet kalbame apie nemalonų reiškinį, apie kurį diskutuojame pastarąjį pusmetį: stagfliaciją. Kainos didelės, metinė infliacija išlieka aukšta, ekonomikos augimo nėra – atitinkamai reikia planuoti ir savo gyvenimą ateinantį pusmetį“, – penktadienį BNS sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jis anksčiau prognozavo, kad BVP augimas antrąjį ketvirtį augs 3,2 proc., tačiau sako, kad skirtumo nereikėtų sureikšminti, nes bendros tendencijos vis tiek rodė, jog šalies ekonomikos augimas išsikvepia, o antrąjį pusmetį lėtėjimą lėmusios problemos niekur nedings.
„Bendros makroekonominės prognozės išlieka labai aiškios, BVP duomenys patvirtina, kad ekonomikos augimas išsikvėpė dėl įvairių priežasčių, tai nėra tik karo Ukrainoje ar energetikos krizės Europoje pasekmė, prie to prisideda ir labai didelė infliacija, kuri jau sumažino gyventojų perkamąją galią ir dalis gyventojų jau mažina išlaidas, tikėtina, kad visos šios problemos tęsis ir antrąjį 2022-ųjų pusmetį – gyventojų perkamoji galia prarasta, sunku tikėtis, kad namų ūkių vartojimas augs“, – sakė ekonomistas.
Anot N. Mačiulio, tai nereiškia krizės, tačiau spartus ekonomikos augimas baigėsi.
„Antrąjį pusmetį matysime stagnaciją: mūsų neapima didelė krizė, bet spartaus ir svaigaus ekonomikos augimo laikotarpis baigėsi, matysime šiek tiek nuosaikesnes ekonomikos tendencijas“, – sakė N. Mačiulis.
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad BVP augimas per metus rodo, kad Lietuvos ekonomika kol kas sugeba labai gerai atlaikyti pasaulinį karo Ukrainoje poveikį.
„Turint omenyje, kad vyksta karas Ukrainoje – netolimoje šalyje, o tiek dėl sankcijų taikymo, tiek dėl besikeičiančios visuomenės bei verslo pozicijos agresorių – Rusijos bei Baltarusijos atžvilgiu, nyksta bet kokie prekybos ryšiai tarp Lietuvos ir šių valstybių, todėl toks BVP rezultatas yra tikrai geras“, – penktadienį BNS sakė banko analitikas.
„Vis dėlto tikėtina, kad ir trečiąjį ketvirtį turėsime BVP augimo nuosmukį – techninę recesiją, nes jau bus jaučiamas realus sankcijų taikymo poveikis, ypač kalbant apie tiekimo pusę, nes iki šiol jas paskelbus turėjome pereinamąjį laikotarpį“, – pridūrė T. Povilauskas.
Pasak SEB ekonomisto, Lietuvos pramonė, eksportuotojai, antrąjį šių metų pusmetį ypač pajus lėtėjančios Europos ekonomikos įtaką, vidaus vartojimo mažėjimą ir infliacijos poveikį.
„Greičiausiai užsakymai iš Europos Lietuvos pramonei dar juda inertiškai, tačiau lėtėjant euro zonos lokomotyvui ketvirtas ketvirtis gali parodyti tikrąjį vaizdą“, – sakė T. Povilauskas.
„Kad ir kaip ten būtų, bent jau mūsų bankas 2022 metų BVP augimo prognozę vis dėlto šiek padidins – nuo karo pradžios prognozuotų 0,9 proc. iki maždaug 1,1 proc. BVP augimo“, – pridūrė jis.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad antrąjį ketvirtį BVP pokytis, palyginti su pirmuoju buvo neigiamas, ir trečiąjį ketvirtį ši tendencija neabejotinai išliks.
„Spalio mėnesį galėsime oficialiai skelbti, kad Lietuvos ekonomika panyra į recesiją. Kad trečias ketvirtis sugeneruotų augimą, tikimybė yra nedidelė“, – penktadienį BNS sakė Ž. Mauricas.
„Mažėjantis augimas, tikėtina, reikš mažesnį darbuotojų poreikį, atitinkamai tai reikš galimai augsiantį nedarbo lygį – gal nežymiai, nes tie kritimai nėra dideli. Tada, kylant nedarbo lygiui arba jam bent jau nebemažėjant, matematiškai sumažės spaudimas didinti atlyginimus ir jų augimo nevertėtų tikėtis“, – pridūrė jis.
Ž. Mauricas teigė, jog infliacija turėtų reikšmingai sumažėti.
„Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, žiemą, infliacija turėtų tapti vienženklė, o kitų metų antroje pusėje ji taps neigiama, nes labai greitai didžiąją kaštų augimo dalį verslas permetė galutiniam vartotojui pakeldamas kainas, o dabar turi nemažai rezervo mažinti kainas“, – prognozavo jis.
Anot jo, kainų mažėjimą pirmiausia turėtų pajusti buitinės technikos pirkėjai.
„Šios įmonės beveik dvejus metus gyveno prekių deficito sąlygomis. Dabar sandėliai gal ne perpildyti, bet užpildyti, o vartojimas sumažėjo, kai kurių prekių ženkliai. Atostogos įtakos turi. Bet kai žmonės ir iš jų grįš, jie nepuls vartoti, taupys žiemai dėl pabrangusių energetinių išteklių ir tada prasidės kainų karai. Visų pirma gruodį matysime daug nuolaidų“, – tvirtino „Luminor“ banko ekonomistas.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad antrojo ketvirčio BVP rezultatas yra geresnis negu buvo galima tikėtis.
„Kai Rusija užpuolė Ukrainą, pesimizmo buvo gerokai daugiau. Paskelbti rezultatai rodo, kad verslas vis tik sugeba šioje aplinkoje veikti ir auginti pridedamąją vertę. Tai suteikia vilčių, kad metai bus pozityvūs“, – BNS teigė jis.
Tačiau verslo konfederacijos atstovas atkreipė dėmesį, kad šį optimizmą gali sugriauti Rusijos dujų šantažo poveikis.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad metinis BVP pokytis rodo, jog Lietuvos ekonomika išlieka stipri ir kol kas nereikėtų nerimauti dėl ketvirtinio BVP sumažėjimo.
„Šiuo metu galime konstatuoti tik tai, kad Lietuvos BVP situacija yra labai netolygi: turime stagnuojantį vidaus vartojimą, bet toliau stebime sparčią eksportuojančių sektorių plėtrą. Tai dar ne krizė – tikrosios bėdos gali prasidėti tik tada, kai pradės lėtėti pagrindinis Lietuvos ekonomikos komponentas – eksportas, tačiau kol kas jis dar sparčiai auga“, – teigė A. Izgorodinas.
Bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad palyginamosios bazės efektas jau ima veikti nepalankiai. Anot jos, sėkmingus antros praėjusių metų pusės rezultatus šiemet pranokti bus itin sunku.
Pasak jos, neapibrėžtumą toliau aštrina kritinės geopolitinės aplinkybės, sankcijų mastas ir karo atgarsiai globalioje ekonomikoje.