Rasti darbą – misija neįmanoma?
Į redakciją kreipęsis vaikinas pasakojo, kad pats turi du diplomus, keletą sertifikatų, tačiau norint susirasti darbą IT sektoriuje tenka nueiti kryžiaus kelius.
„Baigus studijas, turint ne vieną sertifikatą, kaip, pavyzdžiui, „Vilnius Coding School“, vistiek net sudėtinga pakliūti į junior poziciją. Nors didžiausias prašomas atlyginimas yra 1,5 tūkst. neto ir alga nėra svarbiausias kriterijus“, – sakė jis.
Vaikinas pasakojo, kad įsigyti daugiau patirties bandė ir ieškodamas nemokamos vietos praktikai Šiauliuose, tačiau ir toks planas nepavyko.
„Dabar aš turiu ne vienų metų darbo patirtį dirbant IT srityje, tačiau rasti kitą darbą – sunku.
Teko ne kartą atlikti užduotį tobulai per pusvalandį, tačiau lauki atsakymo, skambina kas dvi savaites, kad dar galvoja, o pabaigoje nepriima į darbą. Tai klausimas ar verta atlikinėti tas užduotis? Pirkti mokymus už tūkstančius?“, – svarstė jis.
Vaikinas pasakojo baigęs informacinių technologijų programą VGTU universitete. Šiuo metu jis teigė dirbantis IT projektų vadovu, tačiau, kaip pridūrė, pakeisti darbą ir pradėti nuo nulio šiame sektoriuje nėra įmanoma.
„Nors turiu labai gerą darbą, tačiau norisi daugiau iššūkių, didesnių projektų, didesnio atlyginimo. Ir net su patirtimi, sertifikatais ir diplomais nepavyksta įsidarbinti net į junior poziciją.
Tada ar galime sakyti, kad yra IT darbuotojų trūkumas?“, – klausė jis.
Kaip pasakojo, kai kurie pažįstami neradę darbo išvyko į užsienį, o jame, turėdami diplomus, dirba visai kitus darbus ir užsidirba tūkstančius.
„Tie žmonės planuoja grįžti ir pirkti namą, gyventi, o čia aukštos kvalifikacijos specialistas valgai grikius.
Aukoji savo jaunystę dėl diplomų, po paskaitų mokiniesi savarankiškai internetiniuose kursuose ir t.t ir vos ne vos pavyksta įsidarbinti už minimumą? Kaip būsto nuoma 500 Eur, o tuo tarpu pažįstamiems tiek pat kainuoja 3 kambariai Norvegijoje“, – lygino vaikinas.
„Kyla klausimas, ko būtent reikia, norint įsidarbinti kad ir į pradedančiojo poziciją? Diplomo? Kurio universiteto? Sertifikato? Kurio?
Kur čia reikia kreiptis? Žinau ne vieną žmogų, kuris nemokamai su IT diplomais norėtų praktikos, net pats turint gerą darbą. Sutikčiau net pats savaitgaliais, po darbo, eiti į nemokama praktiką, bandyti dirbti su naujomis technologijomis, projektais ir t.t, tačiau net nėra tokių galimybių“, – kalbėjo jis.
Sektorius laukia tūkstančių
Apie situaciją IT sektoriuje „Delfi“ teiravosi Lietuvos startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovės Ingos Langaitės.
Ji pasakojo, kad dėl numatomo ekonomikos lėtėjimo, kuris neaplenkia ir IT sektoriaus, įmonėms šiuo metu sunkiau pritraukti investicijas, todėl dalis jų visame pasaulyje lėtina darbuotojų priėmimo tempus.
Vis dėlto, pasak jos, startuoliai yra neatsiejami nuo itin spartaus augimo, tad net ir šiomis aplinkybėmis talentų jie tikrai laukia ir įdarbina.
„Lietuvos IT sektorius pasiruošęs priimti tūkstančius naujų talentų ir kalbame ne tik apie programuotojus. Svarbu suprasti, kad programuotojas niekada nedirba vienas, prie produktų ir užduočių dirbama komandomis.
Nors techninius įgūdžius turintys profesionalai (programuotojai, testuotojai, duomenų analitikai ar inžinieriai) paklausiausi, trūksta ir pardavimų, marketingo, žmogiškųjų išteklių ar komunikacijos ekspertų, finansininkų, projektų vadovų“, – sakė ji.
Pasak I. Langaitės, vien šiuo metu daugiau nei 200 karjeros galimybių siūlo „Nord Security“, per 100 – „Vinted“, kelių dešimčių darbuotojų trūksta ir „KiloHealth“, „Hostinger“, „TransferGo“, „Bored Panda“.
„Unicorns Lithuania“ duomenimis, darbo skelbimuose dažniausiai siūlomas iki 2 tūkst. eurų atlyginimas.
„Nuo 2 iki 4 tūkst. eurų gali uždirbti testuotojai, sistemų inžinieriai, įvairių tipų analitikai, atskirų komandų vadovai. Nuo 5 tūkst. eurų – patyrę inžinieriai, duomenų analitikai ar programuotojai. Vidutinis atlyginimas Lietuvos startuoliuose šių metų pirmą ketvirtį siekė 3026 eurų iki mokesčių ir per metus augo 15 proc.“, – sakė ji.
Taip pat, anot I. Langaitės, šiuo metu reikia specialistų su įvairia patirtimi, tačiau jiems keliami ir tam tikri reikalavimai.
„Pavyzdžiui, kelerių metų darbo patirtis, pliusas – jei tarptautinėje įmonėje, specialybės žinios, nepriekaištinga anglų kalba, motyvacija ir gebėjimas dirbti jau suformuotoje komandoje.
Taigi svarbios ir žinios, ir asmeninės darbuotojo savybės, patirtis. Tiesa, kad tokių specialistų skaičius ribotas, kalbame apie vidutinio (angl. mid-level) arba aukštesnio (angl. senior) specialistus, todėl pačios IT įmonės skiria laiko ir finansinius resursus darbuotojus „užsiauginti“ per praktikas, akademijas ar kursus, o tuomet jau įdarbina“, – aiškino ji.
„Potencialas IT sektoriuje tikrai didžiulis, o talentų trūkumas – ilgalaikė problema“, – teigė ji.
Bet ko darbdaviai neima
Personalo atrankos įmonės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė kalbėjo, kad jų įmonės portale IT darbo pasiūlymų yra daug, o per mėnesį įmonės paskelbia vidutiniškai apie 1 tūkst. naujų darbo siūlymų. Kaip tikino, tai yra numeris vienas pagal darbo pasiūlymų kiekį.
„Tačiau kodėl gali nepavykti? Vien tai, kad kažkas turi sertifikatą, tai nieko neįrodo. Įmonėms, kurios ieško IT specialistų, pagrindas yra patirtis ir praktika. Ir ne mėnesio. Daugiau ieškoma vidutinio arba aukštesnio lygio specialistų, kurie jau turi 3-5 m. patirtį arba daugiau nei 5 m.“, – sakė ji ir tikino, kad logika, „jog nuėjau į kursus ir dabar visi manęs nori“, netinkama.
„Darbdaviai neima bet ko“, – pridūrė ji.
Kaip aiškino, norint sukaupti patirtį reikia labai daug dirbti savarankiškai.
„Įmonės ieško ir junior specialistų, bet ne tiek daug“, – teigė ji bei apibendrino, kad įmonės perka ne sertifikatus, tačiau darbuotojo patirtį.
Paklausta, kokių dar darbuotojų šiandien ieškoma ir, kurie yra paklausiausi, specialistė vardijo, kad tai darbuotojai prekyboje, gamyboje.
