Kompromisų dėl atlygio negali būti
Pasak I. Ruginienės, kol kas nėra užfiksuotų signalų dėl masinių atleidimų, didesnį nerimą darbuotojams kelia darbo sąlygos ir užmokesčio dydis, o darbdavių žodžiai apie augančius atlygius ne visai atitinka realybę.
„Atlyginimas, nors ir darbdaviai labai giriasi, kad jau penkmetį sparčiai auga, tačiau mes tokiam dugne buvom, kad niekaip iš to dugno išlipti negalim. Ir tas atlyginimas kaip buvo mažas, tai iki šiol esam ta pigios darbo jėgos šalis. Ir dabar, kai klausai mūsų gerbiamų ekonomistų įžvalgų, kad reikia laukti, nes tuoj bus ir kad rudenį ir žiemą bus didžiulis sunkmetis, tai be abejo, tarp darbuotojų yra daug nerimo“, – teigia I. Ruginienė.
Jos teigimu, nors šis klausimas dabar yra atidėtas, LPSK nuomonė išlieka nepakitusi – atlyginimai turi kilti ženkliai. Dėl to labai svarbu, kokį sprendimą rudenį priims Vyriausybė.
„Labai svarbu, kokią iš esmės rudenį Vyriausybė išreikš savo poziciją. Mūsų nuomonė išlieka nuosekli, kad atlyginimai turi kilti ir turi kilti ženkliai. Ir čia jokių kompromisų negali būti. Tiktai didinant perkamąją galią, galim ne tik suaktyvint ekonomiką – tie patys darbdaviai gamindami produkciją, manau, jie gamina ne šiaip sau, kad sandėliuotų, bet tikisi, kad ją kažkas nupirks. Ir jeigu žmogus šiandien neturės pinigų, tai akivaizdu, kad jis negalės ateiti nupirkti tos pagamintos produkcijos“, – sako LPSK pirmininkė.
Jos nuomone, turėtume siekti Norvegijos pavyzdžio: nors ten kainos 2–3 kartus didesnės, žmonės nepergyvena, nes pajamos irgi atitinkamai aukštos. Anot I. Ruginienės, apskritai dabar situacija gali pasirodyti apgaulingai rami, nes žmonės dar atostogauja, bet rudenį ji gali keistis.
„Situacija dabar, žinot, apgaulingai rami. Poilsio sezonas iš tikrųjų užmaskuoja problemas, kurios ateis rugsėjo mėnesį. Ypatingai, kai spalio mėnesį įsijungs šildymas, gausim pirmas sąskaitas, ta įtampa, manau, tikrai kils. Ir Vyriausybei jau dabar reikia susimąstyt apie tai“, – mąsto I. Ruginienė.
Darbdaviai kol kas atleidimų neplanuoja
LDK prezidentas D. Arlauskas pripažįsta, kad sunku atsakyti į klausimą, ar ruošiasi ateinančiam rudeniui.
„Iš tikrųjų mes ir ruošiamės, ir nesiruošiam. Ruošiamės ta prasme, kad analizuojam situaciją, bandom prognozuoti, kaip iš tikro bus, kalbamės su specialistais. Tada daugmaž modeliuojam, kaip keisis darbo pobūdis – nuotoliu ar ne, kaip čia su darbuotojais, – situaciją pasakoja D. Arlauskas, – įmonėms, kurios negali dirbti nuotoliniu, tai vėlgi – atstumas tarp darbuotojų, testavimas ir visi kiti dalykai. Toks yra ruošimasis. Kad ruoštis ten kažkokiems uždarymams, atleidimams, tai tikrai ne. Mes daugmaž išmokom įveikti pandemiją.“
Pašnekovo nuomone, dauguma verslų prisitaikė dirbti pandeminėmis sąlygomis, kai kurie netgi sustiprėjo. Anot jo, labiausiai reikia susitaikyti paslaugų sektoriui, ypač turizmui, su galimais žmonių skaičiaus ribojimais.
Pasak D. Arlausko, nors kitos laukiančios problemos, kaip didėjanti MMA ir infliacija yra papildomi rūpesčiai verslui, tai nebūtų paskata atleisti darbuotojus.
„Aš nemanau, kad tai galėtų būti lemiantis faktorius. Atvirai pasakius, verslas gyvybingas tada, kada jis pastoviai susiduria su kažkokiais nors sunkumais. Nes tokia yra verslo prigimtis: nuolat besikeičiantys vartotojų lūkesčiai, interesai, poreikiai“, – į sunkumus ramiai reaguoja LDK prezidentas.
Kaip teigia D. Arlauskas, per pandemiją, nesuvokus jos masto, buvo atleista labai mažai darbuotojų. Taigi dabar, esant tokiam darbuotojų poreikiui, anot jo, net jeigu kažkokie verslai atleidinės darbuotojus, jie tikrai susiras darbą kitur.
