Ekonomistai beveik neabejoja: Lietuvos ekonomika antrame ketvirtyje panirs į recesiją.
„Vienintelė šalis Europoje, kuri to nemato arba labai nedidelė dalis gyventojų mato, bet gyvena labai optimistiškai – tai yra Lietuva. Yra pora šalių, tokių, kaip Estija ir Lenkija, kurios mąsto, kad recesija bus, bet galbūt bus ne tokia didelė. Visos kitos ES šalys laukia recesijos“, – Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.
Ekspertai aiškina, kad šis procesas neišvengiamas, nes Lietuva viena atviriausių pasaulio ekonomikų – kitų šalių nuosmukiai neabejotinai paveiks ir mūsų rinką.
„Jeigu matome stagnaciją Kinijoje, didėja rizika, kad JAV pasiners į recesiją, matome Vokietijos pramonė šlubuoja, tai turbūt būtų tokioje aplinkoje labai sudėtinga tikėtis, kad stagnacijos ar nuosmukio išvengs ir Lietuva“, – komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tačiau svarstoma, ar ekonomikos sulėtėjimas pavirs krize.
„Kiek jis padidins nedarbo lygį, kiek jis išaugins bankrotų skaičių ir būtent nuo to priklausys, ar ta recesija pavirs krize, ar ji nepavirs krize“, – sako Ž. Mauricas.
Kaip aiškina ekspertai, viena iš ekonomikos lėtėjimo priežasčių – į žemiausią lygį nuo pandemijos pradžios nukritę vartotojų lūkesčiai. Gyventojai pasiryžę mažinti išlaidas ir pradėti daugiau taupyti. Įtakos turi ir Europos Centrinio Banko sprendimas pakelti bazinę palūkanų normą puse procentinio punkto.
„Ir ruošiasi kelti toliau, o amerikiečių FED ruošiasi dar daugiau kelti, reiškia, brangstantys pinigai. Kai pinigai brangsta – visada ekonomika stoja, nes žmonėms brangsta kreditai, jie gali mažiau įsigyti“, – prideda S. Besagirskas.
Pasak ekonomistų – tai natūralus ekonominis ciklas, tačiau neturėtume pasiekti 2008-ųjų krizės lygio.
„Nieks nežino, kaip bus, bet mano nuomone, tai greičiausiai nebus sprogimas burbulo, kad prabundi vieną dieną ir sužinai, kad tavo būstas perpus pigesnis, kad tavo prekių niekas neperka, visi taupo ir visi bijo“, – sako S. Besagirskas.
„Tikrai nereikėtų baimintis 2008, 2009 metų scenarijaus. Tuomet Lietuvos ekonomika buvo perkaitusi, buvo didelis NT burbulas, vartojimas buvo atitrūkęs nuo galimybių“, – teigia N. Mačiulis.
„Dalis taip, gyventojų turbūt neteks darbų, didesnė dalis įmonių be abejo bankrutuos, bet tai nebus toks masinis reiškinys, kuris ženkliau sustabdytų ekonomiką“, – komentuoja „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Reiktų nuraminti, kad šiuo metu situacija yra tikrai gerokai palankesnė ir tos tokios vidinės disbalansų ar netvaraus vystymosi apraiškos yra minimalios“, – sako „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Lietuva ekoniminiam sulėtėjimui pasiruošusi: ekonomika diversifikuota, taip stipriai nepriklauso nuo vartojimo ir NT rinkos, neturi tiek nepagrįstų lūkesčių, užsienio prekyba – perteklinė, įmonės ir gyventojai vieni mažiausiai besiskolinančiųjų Europos Sąjungoje.
„Ta infliacija, kur įsibėgėjusios įmonės čia pastaraisiais metais kėlė kainas, nes na pirkėjų netrūko, tikrai dabar jau sumažino daugelio gyventojų perkamąją galią, daug kas daug ko nebegali įpirkti tiesiog ir matysime, kad turbūt ne viena ir mažmeninės prekybos įmonė ir paslaugų tiekėjai turės siūlyti nuolaidas tam, kad išlaikytų tas pardavimo apimtis, kurias turėjo iki šiol“, – sako N. Mačiulis.
Vienas iš būdų sušvelninti sunkmetį, pasak Besagirsko, tinkamas Europos struktūrinių fondų pinigų panaudojimas. Pasak jo, mes šių pinigų turime didžiausią kiekį istorijoje. Juos jis patartų kuo skubiau skirti verslui. Jei valstybė laiku paruoš namų darbus – mes iš šios krizės ilguoju laikotarpiu netgi išloštume.
„Įmonių lūkesčiai sukils, įmonės turėdamos papildomų lėšų galės užimti tam tikras nišas, kurių neteko kitos šalys, sakykime jeigu bankrutavo įmonė Belgijoje ar Čekijoje, mes galėsime užimti jų nišą“, – sako S. Besagirskas.
„Tų išteklių, skatinti ekonomiką, padėti ekonomikos dalyviams atremti infliacijos šoką – tikrai nėra“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
„Šiame fronte beveik viskas turbūt yra padaryta“, – teigia N. Mačiulis.
„Iš principo, lyginant su kitomis šalimis ES, mes tikrai atsilaikome tam populistiniam sprendimui, ypač lyginant su tuo, kas vyksta Vengrijoje, kas vyksta Ispanijoje, ten sprendimai yra tikrai labai trumpalaikiai“, – sako Ž. Mauricas.
