„Tikimybė, kad Lietuvą ištiks recesija, yra labai didelė, arti 100 proc., nes techniškai recesija apibrėžiama, kaip du ketvirčius iš eilės trunkantis neigiamas ekonomikos augimas, tai tikėtina, kad antrąjį šių metų ketvirtį turėjome neigiamą augimą, ir trečią, ketvirtą ketvirtį, manau, kad neišvengiamai turėsime“, – laidoje „Delfi tema“ kalbėjo „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Recesija, manau, kad bus, bet nuo jos gylio ir trukmės priklausys, ar mes turėsime krizę. Nes recesija nėra tolygi krizei“, – pridūrė jis.
Anot ekonomisto, nedidelis ekonomikos pakritimas, ypač po palyginti gerų ekonomikai praeitų metų, nebūtinai smarkiai padidins nedarbo lygį ar išaugins įmonių bankrotų skaičių. Tad tokiu atveju šalies ekonomika atsipirktų švelniu nusileidimu. Priešingu atveju, ekonominę krizę pajus jau didesnė gyventojų dalis.
Ekonomistas Romas Lazutka sako, kad ateitį nuspėti sunku, o išgąsdinus žmones išties gali sumažėti vartojimas, paklausa.
„Rizikos visada yra, o numatyti ateitį – žmonėms neduotas gebėjimas. (...) Visko gali būti. Man atrodo, kad svarbu, jog būtų pasiruošta toms rizikoms (...). Ir žinoma, gąsdinti, kad bus blogai, nereikėtų“, – teigė Vilniaus universiteto (VU) profesorius.
Ji pažymėjo, kad kai kurios pastarojo meto prognozės, tarkime, apie ekonomikos smukimą pandemijos laiku arba infliacijos spėjimai, buvo klaidingi.
Komentuodamas, kas labiausiai nukentėtų per galimą sunkmetį, R. Lazutka teigė, jog didesnes pajamas gaunantieji veikiausiai nejaus didelio poreikio taupyti – bet kuriuo atveju, visuomenė nėra vienalytė ir bendrai apie situaciją kalbėti labai sunku.
„Visuomenėje yra įvairūs sluoksniai, jie yra priversti skirtingai reaguoti. Tie, kurių pajamos didelės, jie netaupys šilumos sąskaita (...), taip pat ir maitinasi turbūt ne mažiau, net jeigu kainos yra gerokai pakilusios. Tuo metu yra gyventojų sluoksniai, kuriems yra gana sunku netgi gerais ekonomikos laikotarpiais. Tai jiems padėtis dar pablogės“, – teigė R. Lazutka.
Anot jo, didesnė rizika kyla gyventojams, kurie gauna įvairias valstybės išmokas – nors jos indeksuojamos, bet gali vėluoti, o tokių žmonių nemažai provincijoje.
Ž. Mauricas neprognozuoja, kad dėl galimai sunkesnio šaltojo sezono žmonėms teks atsisakyti savo vartojimo įpročių, tačiau korekcijos vyks. Anot jo, daugelio mintyse jau pasėtas „infliacijos nerimas“ – ir ne tik žemesnių, bet ir aukštesnių pajamų gavėjai mato sparčiai augančias kainas, tad veikiausiai koreguosis savo biudžetus artėjant rudeniui, ir ypač žiemai.
„Nes ši vasara yra tokio paskutinio didelio išlaidavimo vasara. Nepamirškime, buvo dideli suvaržymai, žmonės pakankamai nemažai pasitaupė pinigų ir dabar tarsi lenktyniauja su infliacija, su laiku.
Nemaža dalis mano, kad pinigai nuvertėja, kainos kyla, tai geriau tuos pinigus išleisiu dabar, kol nėra suvaržymų, kol yra laisvė, kol galiu pirkti kažkokią prekę, paslaugą, kelionę, ir tada žiūrėsime rudenį, žiemą, kaip bus“, – sako Ž. Mauricas.
„Tai aš manyčiau, kad savo išlaidų krepšelio prioritetų perskirstymo matysime pakankamai daug rudenį ir žiemą ir tikrai žmonės savo elgseną pakeis“, – komentuoja ekspertas.
Kaip pavyzdį jis pateikė degalų suvartojimą, kurio pokyčių gal dabar ir nematyti, tačiau rudenį jie jau bus pakankamai ryškūs.
„Ir tai nėra blogai, tą ir reikia daryti, nes kai kažkokio produkto kaina pakyla labai smarkiai ir virš 50-70 proc., tai natūralu, kad žmonės, norėdami palaikyti kažkokį panašų savo gyvenimo vidurkį, jie turi tų dalykų vartoti mažiau“, – sakė jis.
R. Lazutka, paklaustas, kokių turėtų patarimų žmonėms, teigė, kad jie patys paprastai yra racionalūs ir tinkamiausiai susitvarko finansus, nes geriausiai žino savo asmeninę padėtį.
„Ar ką nors nusipirkti, priklauso nuo to, kiek jam dabar aktualu, ar jo automobilis yra 18 metų, 8 metų, ar 8 mėnesių. Tai priklauso nuo tokių dalykų ir paprastai žmonės gerai priima savo sprendimus“, – sako profesorius.
Europoje jau kylant iniciatyvų taupyti energiją, Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad geriausia, kai taupymo noras ateina iš pačių žmonių, o ne nukeliamas „iš viršaus“ vyriausybių sprendimais.
„Matyt, ta taupymo idėja yra tokia, kad jis būtų kiek įmanoma savanoriškas ir leistų išvengti blogiausio scenarijaus, kad nereikėtų įvesti vartojimo ribojimų. Bet Lietuvai tai negresia. Tai labiau gresia Vokietijai, Austrijai, centrinės Europos šalims – Čekijai, Slovakijai, Vengrijai. (...)
Lietuvai tai negalioja, nes mes praktiškai jau dabar sutaupysime tuos 15 proc. dujų pereidami prie mazuto deginimo Vilniuje vietoj dujų, ir tiesiog natūraliai sumažėjo dujų vartojimas jų kainai pakilus. Tai Lietuvoje dujų nepritrūks, bet jų kaina, bus, tikėtina, didelė, apie du kartus didesnė negu praeitą žiemą. Tai iš tikrųjų šokas bus didesnis“, – sakė ekonomistas.
Vis dėlto situaciją su rusiškomis dujomis jis laiko be pagrindo dramatizuojama.
„Gamtinių dujų importas į Europos Sąjungą praktiškai nenukritęs, nes kol kas pavyksta kompensuoti kitais šaltiniais. Tai mes daugiau kalbame apie hipotetinius scenarijus: šalta žiema, visiškai užsuks (Rusija dujas – red.), gal kažkokios problemos atsivežti iš kitur, – bet kol kas, ką matome: tik pakilo kaina. Tačiau importas – na, gal 6 proc. sumažėjimas. Bet tai nėra 50 proc.“, – sakė „Luminor“ ekonomistas.
Paklaustas, ar pasikeis darbuotojų darbo apimtys galimai sunkesniu laikotarpiu, jis sakė, kad per krizę žmonės dirba ilgesnes darbo valandas, nes reikia spręsti daugiau iššūkių, kurie buvo nenumatyti, „ir deja, nebūtinai už didesnį darbo užmokestį“. Anot eksperto, kuo didesnis neapibrėžtumas, tuo tenka dirbti daugiau, o kainos yra didesnės.
„Be abejo, tokios situacijos išvargina ir darbuotojus, ir apskritai visą visuomenę. Nuo vieno iššūkio perėjome iškart į kitą, praktiškai be jokio atsikvėpimo laikotarpio, nes daug kas tikėjosi, kad ši vasara bus be ribojimų ir be kažkokių didesnių iššūkių. Bet matome, kad ta šviesa nebuvo šviesa tunelio gale, bet buvo traukinys. Iš Rytų. Tai kai traukiniai iš Rytų atvažiuoja, nieko gero nelaukime“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
R. Lazutka vis dėlto atkreipė dėmesį, kad prieš 30 metų buvo ypač sunkus laikotarpis, tačiau ir jį pavyko išgyventi.
„Mano kartai teko patirti po 1990 metų didžiulį ekonomikos sukrėtimą, kai atsiskyrėme nuo Sovietų Sąjungos, tai buvo infliacija apie 1000 proc. ir visko labai stigo. Tai žmonės irgi išgyveno. Ir kas įdomu, kad tuomet taip pat keitėsi vartotojų elgesys ir kai kas pirko net daugiau. Žmonės prisipirko negendančių prekių, nebūtinų elektros prietaisų, muilo.
Tai dabar irgi žmonės įvairiai reaguoja: baiminasi, kad pinigai nenuvertėtų, kiti taupo, galvoja, kad bus dar sunkesnės dienos ir reikia turėti sąskaitoje. Taigi, nusakyti žmonių elgesį yra labai sunku“, – sako ekonomistas.
Ž. Mauricas sako, kad jeigu krizė bus, tai Lietuva turi didelius šansus nukentėti ne daugiau negu Europos Sąjungos vidurkis.
„Kiekviena krizė yra skirtinga. Lyginant su 2008 metais mūsų stiprybė ta, kad mūsų ekonomika yra kur kas labiau diversifikuota, labiau pažengusi į priekį. Mes tada neturėjome nei informacinių technologijų sektoriaus. „Barclays“ kai per krizę atėjo, tai buvo kaip pirmoji kregždė, dabar turime ir „Continental“, pramonės sektorius daug investicijų pritraukė.
Turime jau pakankamai stiprų informacinių technologijų sektorių, pramonės beaugantį, taip pat žymiai platesnį kitų paslaugų spektrą ir gamybos pajėgumų. Tai mūsų ekonomika yra žymiai įvairesnė ir labiau pasirengusi atremti bet kokias krizes“, – sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, gyventojų, įmonių ar valstybės įsiskolinimas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje ir šalis apskritai yra geriau pasiruošusi nei ankstesnių krizių atžvilgiu.
Kita vertus, jis pripažįsta, jog tam tikrų ribojimų atsiras.
„Recesija reiškia, kad mažiau prekių pagamini (...), tai reiškia ir išleisi mažiau, nupirksi mažiau. Pavyzdys yra mažmeninės prekybos duomenys. Mes 13 proc. daugiau pinigų išleidome nei prieš metus, bet nupirkome prekių jau 3 proc. mažiau. Išleidžiame daugiau, nes infliacija, bet prekių nuperkame mažiau. Reiškia, mažiau to džiaugsmo turime“, – sako jis.
Iš kitos pusės, esą reikia įvertinti, kiek tokia situacija truks.
„Ir jeigu Ukrainai pasiseks su mūsų pagalba, tai galbūt ta šviesa tunelio gale pavasarį bus ta tikroji, tai yra, ne kažkoks „traukinys“ atvažiuos, bet bus įžengimas į stabilesnį laikotarpį – tada štai galėsime ir mažiau dirbti, ir kainos nebeaugs taip smarkiai, ir atlyginimų augimas stabilizuosis“, – sako „Luminor“ ekonomistas.
O kol kas, anot jo, reikia nusiteikti nelengvai metų pabaigai, nes yra daug rodiklių, indikuojančių gerokai sunkesnę žiemą negu praėjusioji.
„Galbūt kaip žiema bus viena sunkiausių Europos Sąjungos istorijoje. Gal ne Lietuvos, nes turėjome 90-ųjų metų visą tą laikotarpį, galbūt 2008-ųjų sunkesnis buvo nemaža dalimi, tačiau tas (ateities) laikotarpis nebus lengvas: bus ne tik kalendorinė, bet ir ekonominė žiema“, – sako Ž. Mauricas.
