Liepą namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino šiek tiek blogiau nei birželį: gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pablogėjo, dalis padidėjo 3 procentiniais punktais (nuo 32 iki 35 proc.), 17 proc. teigė, kad padėtis pagerėjo (birželį – 16 proc.).
Liepą, palyginti su birželiu, gyventojų nuomonės apie namų ūkio finansinės padėties pokyčių per ateinančius 12 mėn. vertinimo balansas nepasikeitė. Liepą 16 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) manė, kad ji blogės (birželį – atitinkamai 15 ir 24 proc.). Liepą, gyventojų nuomone, prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį buvo sunkiau nei birželį: gyventojų, teigiančių, kad prognozuoti lengva ar gana lengva, dalis sumažėjo nuo 42 iki 39 proc., teigiančiųjų, kad sunku ar gana sunku dalis padidėjo nuo 53 iki 56 proc.
Vertinant šalies ekonominės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėnesių, 11 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji gerės (birželį –10 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį, 59 proc. gyventojų manė, kad padėtis blogės.
Liepą, kaip ir birželį, 27 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 22 proc. – mažiau, iš jų 14 proc. – daug mažiau (birželį – atitinkamai 21 ir 10 proc.).
Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime liepą skyrėsi 2 procentiniais punktais: mieste jis buvo minus 12, kaime – minus 10. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1, kaime – 2 procentiniais punktais.
Liepą, palyginti su birželiu, miesto gyventojai šiek tiek blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir didesniems pirkiniams ketino išleisti šiek tiek mažiau.
Kaimo gyventojai, palyginti su praėjusiu mėnesiu, geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketino išleisti mažiau: teigiančiųjų, kad išleis daug mažiau dalis padidėjo nuo 10 iki 18 proc.
Per metus (2022 m. liepą, palyginti su 2021 m. liepa) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 16 procentinių punktų. Tai lėmė neigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai.
Per metus gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, dalis sumažėjo nuo 23 iki 17 proc., manančiųjų, kad padėtis pablogėjo, dalis padidėjo nuo 20 iki 35 proc.
Gyventojų, besitikinčių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis sumažėjo nuo 25 iki 16 proc., teigiančiųjų, kad ji blogės dalis padidėjo nuo 11 iki 25 proc.
Palyginti su 2021 m. liepa, gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 21 procentiniu punktu (nuo 32 iki 11 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės dalis padidėjo 32 procentiniais punktais (nuo 27 iki 59 proc.).
Liepą, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gyventojų, teigiančių, kad per ateinančius 12 mėn. ketina daugiau išleisti tokiems pirkiniams kaip baldai, buitinė technika ir pan., dalis sumažėjo nuo 32 iki 27 proc.
Šalies ekonominės padėties pasikeitimą liepą gyventojai vertino šiek tiek geriau nei birželį: 10 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 70 proc. – kad pablogėjo (birželį – atitinkamai 9 ir 74 proc.).
Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, 49 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo (birželį –53 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 6 proc. gyventojų teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų.
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., pasak Statistikos departamento duomenų, tikėjosi 42 proc. gyventojų, 22 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (birželį – atitinkamai 44 ir 15 proc.).
Liepą gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek pagerėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis sumažėjo nuo 52 iki 46 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo kaip ir praėjusį mėnesį tikėjosi 13 proc. gyventojų.
Duomenys surinkti liepos 1–18 dienomis apklausus 1 261 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktą respondentą.
