„Labai skanūs ir labai karšti čeburekai!“, – šaukia mėlynu šaltkrepšiu nešinas vaikinas. Po kelių minučių tą pačią dainą beveik tokiais pat tonais išdainuoja priešinga kryptimi einanti mergina.
„Tegu sau pardavinėja. Jei yra paklausa, turi būti ir pasiūla. Šiemet mes jų nevaikome, mūsų kitos funkcijos. Be to, geriau jau taip tegu užsidirba, negu veidrodėlius nuo automobilių nusukinėja“, – sakė Palangos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas.
Šią vasarą čeburekai pliaže – alternatyva brangiems pietums Palangos kavinėse. Beje, ir šie kepiniai šiemet brangesni nei pernai – dabar čeburekas kainuoja 3,5 euro (pernai – 3 eurus, užpernai – 2,5 euro). Nepaisant to, tai yra pigiau nei 7,5 euro kainuojantys dienos pietūs kavinėje centrinėje kurorto dalyje.
Gal dėl tos priežasties, kad prisikirtę čeburekų poilsiautojai nebeužsuks į kavines, jų prekyba Palangoje nėra įteisinta. Palangos savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus yra minėjęs, kad poilsiautojams esą naudingiau valgyti kavinėse, o ne ant smėlio. Kurorto valdžia lyg ir galėtų leisti tokią veiklą, tačiau tam esą prieštarauja higienistai.
Todėl Palangos savivaldybės nuostata šios veiklos atžvilgiu liko kategoriška – neišduotas nė vienas leidimas išnešiojamai prekybai maisto produktais.
Pasak Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus vedėjos Aušro Dangėlaitienės, išnešiojamoji prekyba maisto produktais Palangos ir Šventosios paplūdimiuose yra draudžiama.
„Savivaldybės tarybos sprendimu, Palangos ir Šventosios paplūdimiuose yra nustatytos viešosios vietos, kuriose teikiama viešojo maitinimo paslauga. Tokiu būdu siekiama, kad maistas paplūdimiuose būtų gaminamas, patiekiamas ir vartojamas saugiai. Lauko kavinės užtikrina tinkamas maisto produktų laikymo, higienos sąlygas bei garantuoja, kad maistas gaminamas laikantis visų maisto gamybai keliamų reikalavimų.
Policijos pareigūnai, taip pat Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kartu su gelbėtojais paplūdimiuose nuolatos rengia patikrinimus, kurių metu fiksuoja įvairius pažeidimus.
Už išnešiojamąją prekybą maistu neturint leidimo numatyta administracinė atsakomybė – bauda iki 80 eurų. Reiktų pažymėti, kad pažeidimų, kuomet be leidimų vykdoma išnešiojamoji prekyba maistu, kasmet mažėja. Raginame poilsiautojus nesusigundyti tokiais maisto produktais, kadangi nėra žinoma, iš ko, kokiomis sąlygomis siūlomas maistas buvo pagamintas ir laikomas iki patiekiant jį vartotojui“, – „Delfi“ komentavo A. Dangėlaitienė.
Kepykla žinoma ir legali
Tiesa, Palangos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas portalui LRT.lt teigė, esą kepykla, iš kurios išnešiotojai perka produkciją, yra legali, tinkamai įforminta, turi visus leidimus, visi popieriai sutvarkyti, turinti įsigijimo ir pardavimo dokumentus.
„Iki prekiautojo čeburekais rankų viskas ateina legaliai. Bet, kad jis tos veiklos vykdyti negali – tai ir yra pagrindinė problema. Iš kitos pusės viskas yra švaru. Jis perka iš oficialaus pardavėjo, kuris turi leidimą kepti, gaminti, moka mokesčius. Ne vienas ir ne du sulaikyti tikrai turi išsiėmę vadinamąjį patentą, individualią veiklą, turi pažymėjimą, mokesčius moka, neslepia ir t. t. Paskutinis žingsnis, aišku, su produkcijos gabenimo įranga. Jie neturi ir todėl negauna leidimo iš VMVT“, – LRT.lt situaciją komentavo A. Budginas.
Higienistai neprieštarauja
Palangos pliaže sutiktos ir prekybos vietas tikrinusios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovė „Delfi“ paaiškino, kad jų atstovaujama tarnyba neprieštarautų išnešiojamajai prekybai ir leidimus išduotų. Svarbu, kad būtų įgyvendinti keliami reikalavimai. Tik esą niekas dėl to nesikreipė.
„Išnešiojamoji prekyba yra numatyta ir VMVT direktoriaus įsakymu patvirtinta tvarka. Leidžiama, jeigu tai atitinka tuos reikalavimus – tai yra laikymo sąlygas ir ar saugiai yra pagaminta patvirtintoje įmonėje. Šiais metais į mus nesikreipė nė vienas išnešiotojas dėl veiklos“, – kalbėjo higienistės.
Specialisčių teigimu, svarbiausi tokiai veiklai vykdyti reikalavimai – įsigijimo dokumentai, šilumos šaltinis ir reikalavimas, kad parduodamas produktas neturėtų kontakto su smėliu.
VMVT darbuotojos buvo ką tik pabendravusios su rūkytas žuvis iš valties pardavinėjusiais žvejais ir juos įspėjo, kad šiai veiklai būtina šaldymo įranga.
„Į pliažą atplaukia ne vienas verslininkas, kuris pardavinėja žuvis iš valties. Daugelis jų turi šaldiklius ir visus reikalingus leidimus. Mes jiems pretenzijų neturime. Tačiau šis asmuo žuvis pardavinėjo iš dėžių. Mes jį įspėjome“, – „Delfi“ paaiškino inspektorės. O jei pamatytų pro šalį einantį čeburekų pardavėja? „Na, mes jo tikrai nesivytume“, – juokiasi moterys.
Neįgyvendinami reikalavimai
Patys čeburekų pardavėjai tvirtina savo veiklą registravę Mokesčių inspekcijoje ir įsigiję pažymas, kuriose nurodyta „maitinimo ir gėrimų teikimo veikla“. Kai kurie šiai veiklai vykdyti pirko patentus. Tačiau be veiklos registravimo mokesčių inspekcijoje, jie privalo turėti Palangos savivaldybės administracijos leidimą bei registruoti maisto tvarkymo veiklą. Kurorto administracija net nesileidžia į kalbas. O VMVT veikos neregistruoja, kol asmuo nepateikia savivaldybės leidimo. Ratas užsidaro.
Jau 20 vasarų čeburekus Palangos ir Šventosios pliažuose pardavinėjantis Rokas paklaustas, kodėl nesikreipė leidimo, tik numojo ranka.
„Kreipiausi ne vieną kartą, bet jie mane veja lauk. Palangos savivaldybė neduoda leidimo kol neužregistravau veiklos higienos centre (senoviškai VMVT pavadino čeburekų pardavėjas, – aut. past.). O ši sugalvojusi neįgyvendinamus reikalavimus, kuriuos pastudijavęs tik numoju ranka. Pagal tą jų tvarką čeburekus galėčiau pardavinėti tik iš vežimėlio, panašaus į tą, kur parduodamos karštos kukurūzų burbuolės. Taip pat privalau turėti skėtį. Kaip aš tampyčiau tą vežimėlį ir kur aš tą skėtį turėčiau dėti?“ – į, jo teigimu, nelogiškus reikalavimus atšovė vaikinas.
Rokas teigė, kad produktus perka iš legaliai veikiančios kepyklos ir turi visus įsigijimo dokumentus. „Kodėl šiemet brangesni? Viskas brango: ir aliejus, ir elektra“, – atsakė Rokas.
Higienistės „Delfi“ sakė, kad čeburekų, kurie yra greitai gendantys ir jautrūs temperatūrai produktai, šviežumą, saugą ir kokybę lemia tinkamos laikymo sąlygos. Jei vartotojams čeburekai būtų pristatomi per 2 valandas nuo pagaminimo arba yra laikomi 68 °C temperatūrą palaikančiose talpose. Jei laikomasi tokių reikalavimų, rizikos produktų saugai, jų kokybei ir vartotojų sveikatai neturėtų kilti.
Pliaže veikiančios kavinės savininkas paklaustas, koks jo požiūris į čeburekų pardavėjus, atsakė, kad šie jam nekliudo. „Tegu tik dirba ir užsidirba. Tik paprašiau, kad neneštų tų riebaluotų gardumynų mano kavinės klientams. Nes šie paskui riebaluotas rankas į sėdmaišius šluostosi. Susitarėme ir vieni kitiems nekliudome“, – „Delfi“ atsakė verslininkas.
