Lankytojų Palangoje šiemet mažiau

Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalyvavusi I. Valaitienė paneigė teiginį, kad Palangos verslas kenčia ir skundžiasi.

„Palangos verslininkai nei pandemijos metais, kai buvo tikrai geri metai, neverkė ir nekeikė vasaros, ir nesakė, kad ji bloga. Ir šiais metais niekas nesako, kad ji yra bloga. Tiesiog ištraukti žodžiai iš konteksto, paryškinti 10 ir 100 kartų ir uždėta antraštė. Konstatuojam faktą, matydami viešbučių užimtumą programose, konkrečius skaičius – nakvynių skaičiaus augimą arba kritimą, kainos augimą arba kritimą, mes sakom vieną, ar kitą teiginį. Mes turim galimybę palyginti. Mes lyginame. Aišku, kad su praėjusiais metais ir iš to išplaukia kažkokios išvados. O antraštės tegul pasilieka antraštėmis“, – aiškino I. Valaitienė.

Pasak Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos pirmininkės, sunku skaičius lyginti su dvejais praėjusiais metais, nes buvo pandemija. Negalint išvykti į užsienio kurortus, dauguma lietuvių rinkosi atostogas leisti Lietuvoje. Dėl to Palangos verslininkams tai buvo geri metai. Kaip teigė I. Valaitienė, jeigu visgi palygintume, šį sezoną matytume nedidelį sumažėjimą.

Ingrida Valaitiene

„Jeigu palyginus skaičius su praėjusiais metais, tai ir sakome, kad šiais metais, bent jau kol kas, dar vasara nesibaigia, bet kol kas liepos 20 dieną mes galime sakyti, kad pastebime, kad nakvynių skaičiumi yra iki 10 proc. mažiau nakvynių negu praėjusiais metais“, – pasakojo I. Valaitienė.

Kalbėdama apie orus, I. Valaitienė neslėpė, kad dėl šalto pavasario daug kas rinkosi keliones į užsienį, kur šilčiau, o pakalbinti poilsiautojai patys sako pasiilgę gerų orų. Tačiau, anot jos, palangiškiai tikisi, kad rugpjūtis dar parodys saulėtų ir karštų orų.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos pirmininkė teigimu, kainos apgyvendinimo srityje kilo iki 10 proc., maitinimo įstaigose – iki 15 proc., tačiau toks kilimas nekompensuoja sąnaudų, bet ir neatbaido savininkų. Šį sezoną Palangoje atsidarė 5 naujos maitinimo įstaigos. Norintiems sutaupyti I. Valaitienė pateikė kelis patarimus.

„Kuo anksčiau, tuo geresne kaina Jūs galite sau rezervuoti, garantuoti. Todėl siūlau planuoti iš anksto. Kitas patarimas būtų pasiklausti, parašyti į turizmo informacinį centrą ar į viešbučio registratūrą, paklausti, kokios yra naujos vietos lankytinos Palangoje, kur galima skaniai pavalgyti, kokios kainos ir pan. Tikrai visi esame nusiteikę padėti, suteikti informaciją“, – planuoti ir klausti drąsino moteris.

Atsigauna ne visas turizmas

Laidoje dalyvavusi Turizmo rūmų vadovė Žydrė Gavelienė teigė, kad žmonės vėl drąsiau keliauja į užsienį, tačiau visiškai nepamiršta Lietuvos, o kelionės kryptis priklauso nuo norų ir galimybių.

Žydrė Gavelienė

„Keliaujančių skaičius yra labai didelis, tačiau visiškai nesutinku, kad tai konkuruoja su atostogomis Lietuvoje. Nes dažnam lietuviui atostogauti Lietuvoje užtenka savaitgalio: ar tai būtų kurortas, ar tai būtų pažintinis takas. O jau ilgesnių atostogų renkasi ten, kur jau galima kažką naujo pažinti“, – teigė Ž. Gavelienė.

Pasak Kaimo turizmo asociacijos prezidentės Agnės Vaitkuvienės, šio sektoriaus turizmas taip pat sugrįžta į priešpandeminį lygį, o atvykę užsieniečiai ypač stebisi, kokia žalia Lietuva. Jos nuomone, kaimo turizmas niekada nebuvo brangaus poilsio sektorius, tad ir dabar galima rasti gerų variantų.

„Kaimo turizmo sodybos labai skirtingos. Sodybas mes vertiname gandrais, nuo 1 iki 5. Vieno –dviejų gandrų sodybos yra pačios paprasčiausios ir ten nakvynę tikrai galima rasti iki 15 Eur žmogui. Tai žinot, dvi lėkštės šaltibarščių Palangoj tiek kainuoja, – skaičiavo A. Vaitkuvienė, – Mes darėme apklausą, kiek kelia kainas sodybų šeimininkai. Tai kažkur tarp 10–20 proc. padidėjo kainos. Lietuvoje daugiausiai 3 –4 gandrų sodybų. Bandėm išsivesti vidurkį, tai jis maždaug 25–30 eur žmogui už nakvynę.“

Agnė Vaitkuvienė

Kiek liūdnesnės prognozės, anot Kelionių verslo asociacijos vadovo Udriaus Armalio, nusimato atvykstamajam turizmui. Jo teigimu, užsienio turistai iš tiesų atšaukinėja keliones, o to priežastis – karo baimė ir per silpna Lietuvos reklama, kad šalyje saugu.

„Atvykstamasis turizmas išgyvena tikrai ne pačius geriausius laikus. 2019 m. rusakalbė rinka sudarė 30 proc. mūsų rinkos, tai reiškia, kad dėl karo – rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai – praktiškai mes praradome trečdalį rinkos. O visi kiti, kaip sakoma, banginiai yra vokiečiai, latviai ir lenkai. Tai irgi sudaro kitą trečdalį tų turistų, kurie svarsto vykti ar neatvykti, – teigė U. Armalis, – Mes jau praradome du sezonus pandemijos ir prarasim trečią. Kelionių organizatoriai jau rengia programas kitiems metams, jei nebus gerai reklamuojama Lietuva, gali būti prarastas ir kitų metų sezonas.“