„Nepaisant sudėtingo ir įtempto laikmečio bei niūrių prognozių, Klaipėdos uostui pavyko visai neblogai kompensuoti sankcionuotų krovinių netektis. Ženkliai augantis konteinerių srautas rodo uosto patrauklumą krovinių iš jūros gabenimui. Savo ruožtu Uosto direkcija investicijų į uosto vystymą tempo nemažina, kad išliktume konkurencingi ir būtume pasirengę priimti naujus krovinius“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Sausio–birželio mėnesiais Klaipėdos uoste krauta 18,08 mln. tonų krovinių. Iš jų beveik pusę sudarė generaliniai kroviniai, kurie išaugo bemaž 18 proc. – iki 8,98 mln. tonų.
Generalinių krovinių segmente, kurį sudaro konteineriai, ro-ro, geležies ir plieno, metalo konstrukcijų bei šaldyti kroviniai, labiausiai augo konteinerių krova, nurodoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pranešime. Per šešis šių metų mėnesius fiksuotas 64,5 proc. konteinerių augimas.
Neabejojama, kad prie tokių srautų augimo prisideda šių metų pradžioje Vyriausybės nutarimu įsigalioję uosto rinkliavų pakeitimai – į Klaipėdos uostą atvykstantiems laivams, gabenantiems paskirstymui (angl. transshipment) skirtus konteinerius, taikoma 100 proc. nuolaida tonažo rinkliavai.
Pirmąjį šių metų pusmetį į Klaipėdos uostą atplaukė 2 739 laivai, tai 14,8 proc. mažiau. Tačiau keleivių srautas gerokai ūgtelėjo. Klaipėdoje apsilankė 114 655 keleiviai, tai 54,8 proc. daugiau nei 2021 m. sausio–birželio mėnesiais.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, pagal šešių mėnesių krovos rezultatus Klaipėda išlaiko tvirtas ketvirtos vietos pozicijas tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų.
