„Šeši sankcijų paketai buvo labai išsamūs ir pateikti per trumpą laiką, mes visuomet turime suteikti gaires. Lietuva visiškai vykdė sankcijų taikymą ir mūsų gairės dabar suteikė aiškumo. Tad manyti, kad yra pokyčių, ar kad nukrypome, nėra tikslu – mes paaiškiname“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo Mairead McGuinness.
„Mes pateikėme gaires neseniai, kurios paaiškina situaciją su keliais ir geležinkeliais, paaiškinome, kad valstybės narės turi pareigą patikrinti, kas transportuojama ir kad sankcionuotos prekės, kaip karinės prekės ar dvejopos paskirties, būtų visiškai apribotos“, – sakė eurokomisarė.
Ji nesureikšmina situacijos, teigdama, kad toks yra Komisijos darbas.
„Mūsų, kaip Komisijos, pareiga pateikti gaires kartais dėl kelių momentų“, – pridūrė ji.
Europos Komisija praėjusią savaitę pateikė naujas gaires, kuriomis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Lietuvą šio eksklavo poreikiams, rašo BNS.
Dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą Lietuva anksčiau stabdė, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą, ir nurodė tai dariusi remdamasi tranzitą draudusiu EK sankcijų išaiškinimu. Tai sukėlė Rusijos pasipiktinimą, o Komisija pranešė ketinanti parengti naujas gaires.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad du EK išaiškinimai dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą yra skirtingi. Pirmasis išaiškinimas, pasak jo, buvo parengtas balandžio 14 dieną, o vėliau EK esą nusprendė patikslinti savo ankstesnį išaiškinimą.
„Dabar jis yra analizuojamas, nagrinėjamas, bus pateiktas valstybinei įmonei – ji jau yra su juo susipažinusi, ir priims atitinkamus sprendimus, kaip jį vykdyti“, – pasakojo G. Landsbergis.
Pasak ministro, Lietuva, konsultuodamasi su EK dėl antrojo išaiškinimo, apgynė savo interesus, pavyko pasiekti, kad būtų įvestos kvotos sankcionuojamų prekių pervežimams.
Paklausta, koks galėtų būti sankcijų Rusijai poveikis Lietuvos ekonomikai, eurokomisarė M. McGuinness sakė, kad poveikis apskritai Europos Sąjungos ekonomikai yra neišvengiamas, tačiau iššūkiai Bendrijai yra suvaldomi.
„Kiekvienas sankcijų paketas turės gilesnį poveikį Rusijai ir karo mašinai, kuri sukelia visą šitą siaubą. Žinoma, kad yra poveikis Europos Sąjungos ekonomikai ir mes esame atviri, tai sakydami (...).
Mes peržiūrime augimo prognozes, bet Europa augs – ir šiemet, ir kitąmet. Žinoma, kad yra daug neaiškumo dėl laikų, kuriuose gyvename, dėl tos siaubingos invazijos. Bet mes esame nusiteikę valdyti pasekmes ir kol kas galime pasakyti, kad nematome trapumo mūsų ekonomikoje ar finansų sistemoje. Matome atsparumą“, – sakė M. McGuinness.
Ji pridūrė, kad vis dėlto būtina „kalibruoti sankcijas“, idant poveikis Europos Sąjungai būtų kuo mažesnis.
G. Skaistė: ne sankcijos, o karas daro žalą ekonomikoms
Finansų ministrė Gintarė Skaistė savo ruožtu teigia, kad vertėtų kelti klausimą ne dėl sankcijų, o dėl Rusijos pradėto karo poveikio Lietuvos ekonomikai. Anot jos, kaštai įgyvendinant sankcijų režimą yra gerokai mažesni negu jie galėtų būti, jeigu nebūtų daroma.
„Kalbant apie platesnį poveikį ekonomikai, ne sankcijos daro žalą mūsų ekonomikoms, tačiau būtent karas, ir, sakyčiau, Rusijos veiksmai, kurie buvo dar iki karo, keliant energetines prekių kainas ir ribojant pasiūlą Europai ir tą pasiūlą dabar ribojant dar labiau (kalbama apie dujas – red.), turbūt bandant tai pavaizduoti kaip atsaką į sankcijas, bet tai niekas kitas, kai energetinės prekės naudojamos kaip ginklas“, – sakė G. Skaistė.
Finansų ministrė paantrino komisarei, sakydama, kad nepaisant iššūkių, ekonomikos augimas vis tiek išlieka.
„Nebūtų karo, nebūtų sankcijų, nebūtų apskritai visos šitos situacijos ir turbūt turėtume visai kitokį augimą Europoje. Jeigu mes iš pradžių prognozavome (augimą) Lietuvoje virš 4 proc., tai dabar Finansų ministerijos ir tarptautinių institucijų jis prognozuojamas apie 1,6-2 proc. šiais metais, kitais metais apie 3 proc. Tai matome, kad nepaisant to, jog situacija tikrai yra sunki ir esame paveikti visi, bet ekonominis augimas išlieka“, – kalbėjo G. Skaistė.
Jis pastebėjo, kad solidarizuojantis su Ukrainos žmonėms reikia suprasti, jog jiems yra gerokai sunkiau.
„Todėl bet kokie veiksmai, kurie gali prisidėti, kad bus paveiktas Rusijos elgesys, jie turėtų būti daromi ir, man atrodo, kad kalbėjimas apie sankcijų kainą tiesiog yra ne ta puse pasuktas klausimas“, – sakė G. Skaistė.
Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pirmą kartą per ilgą laiką turėtų padidinti bazines palūkanų normas. Tačiau finansų ministrė teigia, kad didžiausią poveikį Lietuvos ekonomikai daro energetikos rinka, Rusijos karo veiksmai.
„Natūralu, kad (Europos) Centrinio Banko veiksmai taip pat turės poveikį, bet kažkaip esminių pokyčių ekonominiams rodikliams aš nesitikėčiau“, – sakė G. Skaistė.
Komisarė: dujų klausimu Lietuva pasiruošusi geriau
Trečiadienį Europos Komisija pasiūlė Europos Sąjungoje įvesti privalomas dujų taupymo gaires, jei tiekimas nukristų iki kritiškai mažo lygio. Siūloma 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą. Kaip sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, Rusija neabejotinai ruošia Europai „dovanėlę“.
Eurokomisarė M. McGuinness teigia, kad būtina pasiruošti blogam scenarijui, norint jo išvengti.
„Kai kalbame apie dujas, tai kalbame apie buvimą pasirengusiems. Jeigu nepasiruošime tam blogiausiam scenarijui, koks gali būti, būtume patys kalti. Štai kodėl energijos taupymas yra svarbus“, – sako Europos Komisijos narė.
EK, pasak jos, siekia užtikrinti, jog visos valstybės prisideda prie energijos taupymo.
„Esame tikrai iššūkių kupinoje situacijoje, bet mūsų reakcija į COVID-19 parodė: stiprybė yra vienybėje, štai kodėl ir numatėme tuos 15 proc. visoms šalims narėms (...). Kartu ieškome alternatyvių energijos tiekėjų, matome investicijas į suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus – Lietuva šiuo požiūriu pasirengusi geriau ir galime iš jos pasimokyti“, – sakė M. McGuinness, turėdama omenyje Klaipėdos dujų terminalą.
