Štai kas laimės ir kas pralaimės, kai pakils skolinimosi kainos.
Pabrangs paskolos
Komerciniai bankai iš ECB skolinasi pinigus, kuriuos savo ruožtu skolina namų ūkiams ir verslui. Paskolų gavėjai metų metus turėjo galimybę pasinaudoti itin mažomis palūkanų normomis, kuriomis buvo siekta skatinti ekonomikos augimą.
Kai ECB pradės didinti palūkanų normas, bankai tas didesnes skolinimosi sąnaudas perkels ant vartotojų pečių. Pabrangs viskas – nuo būsto įsigijimo iki skolos refinansavimo, ar paskolos verslui gavimo.
Skolintojai taip pat atidžiau nagrinės paskolos paraiškas, nes norės įsitikinti, jog neprisiima per didelės rizikos.
Poveikį jau galima pajusti nekilnojamojo turto rinkoje, kur pastaraisiais mėnesiais pamažu kilo būsto paskolų palūkanų normos.
Tačiau būsimų namų savininkų perspektyvos nėra visiškai prastos, sako banko „Comdirect“ analitikas Andreasas Lipkow‘as.
„Nekilnojamojo turto finansavimo kaina nuo ECB pagrindinių palūkanų normų priklauso tik iš dalies, nes ją taip pat lemia pasiūla ir paklausa ar paskolos gavėjo kreditingumas“, – pareiškė jis naujienų agentūrai AFP.
Nauda indėlininkams
Istoriškai mažų ECB palūkanų normų era reiškė, kad indėlininkai mažai arba išvis nieko neužsidirbdavo iš savo indėlių.
ECB net taikė bankams 0,5 proc. mokestį už jų indėlius euro zonos centriniame banke, nes tokiu būdu siekė skatinti skolinimą.
Daugelis mažmeninių bankų tas išlaidas perkėlė turtingiems sąskaitų turėtojams, kurių indėliai viršijo tam tikrą sumą. Tie klientai gali tikėtis, jog po to, kai ECB atsisakys savo neigiamos indėlių palūkanų normos, tas jiems užkrautas mokestis bus panaikintas.
Padidėjus bankų pajamoms iš skolinimo ir sugrįžus didesnėms pelno maržoms, taupymo produktams taikomos palūkanų normos galiausiai taip pat turėtų padidėti.
Tačiau rekordinė infliacija reiškia, kad santaupos realiąja išraiška kurį laiką vis vien mažės, sako banko LBBW analitikas Elmaras Voelkeris.
„Pagrindinių palūkanų normų (ir santaupų palūkanų normų) pakilimas nebus pakankamai didelis ir negalės kompensuoti dabartinių aukštų infliacijos lygių“, – aiškina jis.
Bloga žinia prasiskolinusioms vyriausybėms
Nuo pigių pinigų, kurie buvo prieinami ištisą dešimtmetį, teks atprasti ir euro zonos vyriausybėms, nes pabrangs valstybių skolos, ir pasekmės, su kuriomis susidurs kai kurios didesnių skolų slegiamos bendros valiutos bloko valstybės narės, jau kelia rūpestį.
ECB yra pažadėjęs parengti kovos su krize priemonę, kuria bus siekiama užkirsti kelią nepagrįstam „susiskaidymui“ obligacijų rinkose arba dideliems atskirų euro zonos šalių skolinimosi kainų skirtumams.
Visų akys jau nukreiptos į skolų slegiamą Italiją, kurios obligacijų pajamingumas jau smarkiai pakilo palyginimui paprastai naudojamų Vokietijos obligacijų atžvilgiu.
Dar labiau rinkas išgąsdino Italijoje pastaruoju metu besivystanti politinė krizė.
Nors plačiai manoma, kad ECB būtina sugriežtinti savo pinigų politiką, kad būtų galima pažaboti infliaciją, tokių priemonių euro zonos centrinis bankas rengiasi imtis bloko vyriausybėms gana sudėtingu laiku, nes jų skolinimosi galia sumažės kaip tik tuo metu, kai jos leidžia dideles pinigų sumas siekdamos padėti gyventojams atlaikyti smarkiai kylančias energijos kainas.
Investuotojai saugosi
Akcijų rinkoms itin švelni ECB pinigų politika ilgą laiką buvo naudinga, nes didesnės grąžos ieškančius investuotojus skatino investuoti į rizikingesnį turtą.
Tačiau dabar, kai ECB kovoje su infliacija jungiasi prie kitų pagrindinių pasaulio centrinių bankų ir didėja nerimas dėl galimos recesijos, pasaulio akcijų rinkose stebimas smukimas.
Pavyzdžiui, Niujorko „Nasdaq“ indeksas, į kurį įtraukta daug technologijų bendrovių akcijų, nuo 2021 metų pabaigos krito 30 proc., nes lėšų stokojančioms technologijų bendrovėms yra sunkiau pritraukti naują finansavimą.
Malonės neteko ir kriptovaliutos, nes investuotojai ima labiau vengti rizikos, ir bitkoinas vien birželį neteko daugiau kaip 40 proc. savo vertės.
Tačiau ECB apie savo planus padidinti palūkanų normas ketvirčiu procentinio punkto užsiminė gerokai iš anksto, tad finansų rinkos dalyviai „turėjo daug laiko pasirengti ir didesnių svyravimų“ akcijų rinkose „turėtų būti išvengta“, prognozuoja E. Voelkeris.