Didžiausias brangimas – beveik 90 proc.
Remiantis naujausiais Statistikos departamento birželio mėnesio duomenimis, paslaugų kainos per metus, lyginant 2021 birželį su 2022-ųjų birželiu, iš viso didėjo 12,1 proc.
Per metus labiausiai pabrango pašto paslaugos, jų kaina kilo 87,7 proc.
Taip pat ženkliai kilo sporto ir poilsio įrangos bei reikmenų nuoma, jos kainos didėjo 38,7 proc., taip pat keleivinio geležinkelio transporto paslaugos, kurių kaina augo 31,1 proc.
Transporto priemonių draudimas brango 26,8 proc., o buto priežiūros ir remonto paslaugos 23,8 proc.
Tarp labiausiai brangusių ir gidų paslaugos, kurių kaina didėjo 22,8 proc., taip pat avalynės taisymo paslaugos – 21,9 proc.
Kinas, teatrai ir koncertai, panašiai, kaip ir sanatorijų paslaugos, per metus pabrango apie 19 proc. Dar beveik tiek pat, 18,6 proc., ir atostogų išvykos.
Kirpyklų ir kitų asmens priežiūros paslaugų kainos 2022 m. birželio mėn., palyginti su 2021 m. birželio mėn., padidėjo 14,4 proc.
Tuo metu bendra metinė infliacija birželį sudarė 21 proc.
Kilo labiau, nei turėjo
„Delfi“ kalbintas ekonomistas Rimantas Rudzkis tikino, kad infliacijai kylant, klausimus derėtų kelti konkrečiai dėl paslaugų įkainių didėjimo, kuris jam pasirodė kiek įtartinas.
„Reikėtų atkreipti dėmesį, kodėl Lietuvoje taip stipriai auga paslaugų kainos“, – įspėjo jis. Nors ekonomistas nedaugžodžiavo, R. Rudzkis svarstė, kad reikėtų įvertinti, ar čia nėra piktnaudžiavimo.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sutiko, kad pagrindo paslaugų kainoms kilti buvo, tačiau, kaip pridūrė, ne tiek smarkiai, kiek kainos buvo pakeltos.
„Pagrindas – darbo užmokesčio augimas, taip pat komunaliniai kaštai, brangę energetiniai ištekliai. Bet klausimas geras, ar tikrai kainos turėjo pakilti tiek, kiek pakilo?
Man vertinimu jos pakilo labiau nei turėjo. Bet tai nestebina, nes tokios tendencijos matomos praktiškai visose prekių ir paslaugų kategorijose“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, šiuo metu didžioji dalis verslų kainas kelia, nes yra susiformavusi tokia mada.
„O kada gi kelti, jei ne šių metų pavasarį. Tai laikotarpis, kada atsiranda tam tikras neapibrėžtumas, norima susikaupti lašinius ekonominei žiemai, nes šių metų pabaigoje numatyta recesija, o gyventojų pajamos išaugusios. Verslas bando naudotis ta proga“, – kalbėjo jis.
Ž. Maurico teigimu, Lietuva jau turi užsisukusią kainų augimo spiralę, kuri, ko gero, nesibaigs geruoju.
„Pakėlę kainas galime prarasti tarptautinį konkurencingumą“, – įspėjo jis.
Nors artėjančios galimos recesijos nuotaikos turėtų sumažinti bendrą kainų kilimą, anot ekonomisto, paslaugų kainos toliau didės.
„Jos kils, tik nebe taip sparčiai. Yra numatytas MMA kilimas.
Augimas kitąmet jau nebus dviženklis, bet gali būti kokie 5-8 proc.“, – įspėjo jis.
Paaiškino priežastis
Kas lėmė tokį metinį paslaugų kainų kilimą, „Delfi“ teiravosi labiausiai brangusių paslaugų verslų atstovų.
Pašto paslaugų kainoms augus beveik 90 proc., Lietuvos pašto atstovai tikino, kad įmonės teikiamų universaliųjų pašto paslaugų tarifai nuo 2022 m. sausio kito tiek didėjimo, tiek mažėjimo kryptimis.
„Lietuvos viduje siunčiamų korespondencijos siuntų bei siuntinių tarifai vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu įvertintųjų korespondencijos siuntų ir įvertintųjų pašto siuntinių kainos sumažėjo atitinkamai 53 proc. ir 43 proc.
Į užsienį siunčiamų korespondencijos siuntų tarifai vidutiniškai augo 14 proc., o pašto siuntinių (apdorojimo Lietuvoje dalies) tarifai vidutiniškai krito apie 40 proc.“, – buvo teigiama komentare.
Pasak atstovų, nauji universaliosios pašto paslaugos tarifai buvo patvirtinti Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, įvertinus Lietuvos pašto prašymą dėl universaliosios pašto paslaugos tarifų keitimo ir atsižvelgiant į tokios paslaugos teikimo sąnaudas bei atitinkamų laikotarpių infliacijos lygį.
„Pažymėtina, kad tarifai mažosioms ir didžiosioms korespondencijos siuntoms bei siuntiniams, siunčiamiems Lietuvoje, buvo nekeisti nuo 2018 m., o siunčiamiems į užsienį – nuo 2014 m.
Lietuvos pašto verslo klientams, t. y. tiems, su kuriais Lietuvos paštas yra sudaręs tiesiogines paslaugų teikimo sutartis, šių metų eigoje taip pat buvo vykdomas kainodaros peržiūrėjimas. Vidutinis verslo tarifų pokytis svyruoja apie 30 proc.
Paslaugų tarifus bendrovė yra priversta kelti dėl ženkliai išaugusių paslaugų teikimo sąnaudų: išaugusio ir nuolat augančio darbo užmokesčio, kylančių kuro kainų, vykdomų būtinų investicijų į technologinius sprendimus bei infrastruktūros gerinimą“, – aiškino Lietuvos pašto atstovai.
Sporto ir poilsio įrangos bei reikmenų nuomos paslaugoms kainoms per metus didėjus 38,7 proc., tuo užsiimančios įmonės UAB „Multisportas“ projektų vadovas Stasys Masel tikino, kad kai kurie jų pačių įkainiai didėjo dėl susiklosčiusios situacijos rinkoje.
„Galime patikinti, kad mūsų įkainiai nesikeitė jau kokie 4-5 metai, todėl labai keista girdėti tokius didelius išaugusius procentinius skaičius.
Keitėsi nebent pati pristatymo/montavimo paslauga kuri priklauso nuo esamo kuro kainų“, – aiškino atstovas.
Kaip patikslino, įmonėje pristatymo išlaidos padidėjo apie 20 procentų, montavimo kainos – apie 10 procentų.
Antroje vietoje pagal kilusias kainas rikiavosi keleivinio geležinkelio transporto paslaugos, kurių kaina augo 31,1 proc.
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė tikino, kad kainos pastaruosius kilo ne kartą, tačiau tam įtakos turėjo didėjančios įmonės sąnaudos.
Pasak jos, keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ nuo 2022 m. birželio 1 d. atnaujino tarpmiestinio viešojo susisiekimo geležinkeliu bilietų kainas, o konkrečiuose maršrutuose jos keitėsi skirtingai – vidutinis kainų pokytis siekė 11 proc.
„Šį pokytį bendrovė įgyvendino reaguodama į rinkoje susidariusią situaciją ir į pastaraisiais metais dėl to pasikeitusias patiriamas sąnaudas. Pavyzdžiui, augo darbo užmokestis, traukinio priežiūros ir parangos kaštai, atsirado kitos veiklai vykdyti būtinos išlaidos, susijusios su COVID-19 prevencija, nuo metų pradžios reikšmingai išaugo elektros energijos ir dyzelinio kuro kainos – atitinkamai 99 proc. ir 35 proc., taip pat pakito makroekonominė aplinka. Tai vienintelis kainų pokytis 2022 m.“, – teigė ji.
Visgi kainų pokyčių būta ir kiek anksčiau.
„Prieš tai kainos buvo peržiūrėtos 2021 m. rugpjūčio mėnesį, po ketverių metų pertraukos, išskyrus naujus maršrutus. Tuo metu vietinio susisiekimo bilietų kainos visiems maršrutams tolygiai padidėjo apie 15 proc. Per šį beveik ketverių metų laikotarpį, t. y. iki 2021 m., taip pat reikšmingai pakito sąnaudinė dalis: darbo užmokestis, traukinių priežiūros ir parangos sąnaudos, atsirado išlaidos susijusios su COVID-19 prevencija ir kt.“, – sakė K. Dzikaraitė.
Kaip tikino, numatoma, kad bilietų kainos bus peržiūrimos bent kartą metuose.
„Tai bus daroma atsižvelgiant į konkurencinės aplinkos rinkoje bei makroekonominę situaciją šalyje, t. y. į tokius rodiklius, kaip BVP pokytis, infliacija, energijos ir kuro kainos“, – sakė atstovė.
Transporto priemonių draudimui brangus 26,8 proc., LR transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento direktorė Renata Veselkienė aiškino, kad šiandien draudimo kainos grįžo į priešpandeminį lygį.
„Per pastaruosius 2 pandeminius metus draudimo įmokos esmingai mažėjo, todėl šiais metais stebimas situacijos su draudimo kainomis atsistatymas iki priešpandeminio lygio.
Mūsų organizacija neturi teisės vertinti draudimo kainodaros ir mes neatliekame kainų monitoringo, todėl nedisponuojame konkretesne informacija, kuri leistų atlikti išsamesnę analizę.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalis numato, jog draudimo įmokų dydžius nustato draudikas“, – teigė ji.
