Reikia 100 tūkst. specialistų technologijų srityje
Startuolius vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė „Delfi TV“ laidoje „Piniginiai reikalai“ pasakojo vien asociacijos įmonės, kurių yra beveik 50 iš 800 šiuo metu veikiančių startuolių, ieško 600 darbuotojų.
„Jei žiūrėtume visą sektorių, tų laisvų darbo vietų turbūt yra daug daugiau. (…) Spektras labai įvairus: nuo testuotojų, projektų vadovų, produktų vadovų, žmogiškųjų resursų specialistų, marketingistų, bet taip pat ženkli dalis – duomenų analitikai, programuotojai ir panašiai.
Atlyginimas dabar ženkliai didesnis už vidurkį. Vien tik mūsų sektoriaus vidurkį žiūrint, jis, turbūt, labai daug nepasako, nes yra žmonių, kurie uždirba nuo 5 tūkst. ir daugiau. Čia jau kalbame apie patyrusius inžinierius, programuotojus, duomenų analitikus. Tie atlyginimai iš tikrųjų atrodo patraukliai, tai kažkiek sudomina, bet mes turime fundamentalias problemas“, – apie trūkstamus darbuotojus kalbėjo I. Langaitė.
Kaip skelbta anksčiau pranešime, dažniausiai startuolių darbuotojams siūlomas iki 2000 eurų atlyginimas. Nuo 2000 iki 4000 eurų gali uždirbti testuotojai, sistemų inžinieriai, įvairių tipų analitikai, atskirų komandų vadovai. Nuo 5000 eurų – patyrę inžinieriai, duomenų analitikai ar programuotojai. Vidutinis atlyginimas Lietuvos startuoliuose šių metų pirmą ketvirtį siekė 3026 eurų iki mokesčių.
Skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas nurodo, kad Lietuvos technologijų sektorius galėtų įdarbinti apie 13 tūkst. žmonių jau šiuo metu. Jis paaiškina, kad tai nėra šiuo metu pateikti darbo skelbimai, bet toks yra rinkos potencialas.
„Jei žiūrime ES statistiką, kur yra vidurkis, kiek nuo visų dirbančiųjų turėtų būti dirbančiųjų technologijų srityje, tai ir yra tas 13-14 tūkst. gerai apmokamų specialistų, kurių mums trūksta. Tai padėtų Lietuvai gyventi geriau. O ne tik vaikščioti su lozungais ir pijarintis apie gerovės valstybę.
Lietuvai norint gyventi gerai, reikia 100 tūkst. specialistų dirbančių IT, technologijų srityje 2030 metais. Šiuo metu tokių specialistų Lietuvoje Statistikos departamentas suskaičiuoja 33 tūkst. Tai mus per 8 ateinančius metus reikia dar 70 tūkst. specialistų. Tuo tarpu iš mūsų universitetų išleidžiama apie 2 tūkst. per metus specialistų, kurie ateina į IT. (…) Reikia, kad būtų 4 tūkst. reikia, kad universitetai nusipurtytų nuo savęs dulkes su kolegijomis, reikia, kad ministerijos nuo švietimo iki ekonomikos pradėtų dirbti“, – komentuoja M. Ubartas.
Konkurencingas sektorius, bet ne šalis
Darbuotojų trūkumo problemą sprendžia ir pats verslas. Kaip komentuoja I. Langaitė, nemaža dalis žmonių keičia profesiją, mokosi programavimo ir ateina iš visai kitų sektorių. Yra tiek privačių programavimo mokyklų, tiek ir pačios įmonės ruošia įvairius mokymus, suteikia galimybę keisti specializaciją, kelti kvalifikaciją jau esamiems darbuotojams ir norintiems prisijungti.
Tačiau to nepakanka. Svarbu ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų pritraukimas iš kitų šalių, jų integravimas Lietuvoje.
„Dėl aukštos kvalifikacijos tech talentų konkuruoja visas pasaulis ir taiko įvairiausias motyvacines priemones tam, kad tie talentai atvyktų į jų šalis. Mes nesame išimti. Taip pat konkuruojame dėl tų pačių mūsų specialistų, kuriuos paruošia mūsų universitetai ir kolegijos. (…) Nėra vieno vienintelio sprendimo, kuris padarytų stebuklą ir staiga tie užsienio talentai pradėtų veržtis į Lietuvą, čia pasiliktų dirbti ir mokėti mokesčius. Daroma eilė sprendimų, kurie lengvina įvažiavimą, vizos gavimą. Tai po truputėlį lyg lengvėja. Mums norėtųsi, kad tai vyktų greičiau, bet, deja, yra taip, kaip yra.
Procedūros viena, jos turi būti lengvos, suprantamos, visa informacija prieinama ne tik lietuvių kalba. Kitas dalykas, įvairios finansinės paskatos. Ką labai dažna užsienio valstybės taiko, taip pat ir ES valstybės, vilioja vienkartinėmis išmokomis, mokestinėmis lengvatomis aukščiausios kvalifikacijos darbuotojus. Lygiai taip pat svarbu švelnūs galios principai, integracija. Kiek turime valstybinių anglakalbių mokyklų? Nei vienos. Jei rusiškai kalbančioms šeimoms turime Vilniuje ką pasiūlyti, tai kitataučiams nelabai. Kaip lengva kitakalbiams susigaudyti institucijose? Pabandykite nuėjus į kokią valstybinės institucijos svetainę rasti specifinę informaciją ne lietuvių kalba“, – teigė I. Langaitė.
M. Ubartas pritaria, kad dalis problemos, jog nesame pasiruošę tinkamos infrastruktūros.
„Mūsų technologijų sektorius yra konkurencingas, šalis yra nekonkurencinga. Čia labai paprastas atsakymas, kol Bill'as Gates'as negalės dirbti iš Vilniaus ir vadovauti „Microsoft“ pagal mūsų reikalavimus, nustokime čia imituoti veiklą. Jis nebaigė aukštojo, vadinasi negali atvažiuoti aukštos kvalifikacijos dirbti, paskutinius penkis metus nedirbo programuotoju, vadinasi negali atvažiuoti. (…) O sektorius pats labai konkurencingas, vežasi tuos darbuotojus, atidarinėja biurus nuo Nigerijos iki JAV, JK, kad suktųsi ir darytų.
Šiokia tokia gėda, kad mes kaip visuomenė nesuprantame, ko mums reikės ateityje. Galvojame, kad dar reikės vyžų pinikų, lininių audinių audėjų, o ne technologijų ir globalių žmonių, kurie galėtų pardavinėti Lietuvos prekes, idėjas ir paslaugas nuo vandenyno iki vandenyno.
Darbuotojų trūkumas yra problema. Antra problema yra mūsų neglobalumas pačių. Mūsų netolerantiškumas kitataučiams ar kitaminčiams. Turime pavyzdžių, kai atsivežę kitataučius į įmones nesugebame jų integruoti, nes mėgstame kalbėti tik sava kalba, nenorime persijungti į kitą kalbą, nenorime suprasti kitos kultūros“, – teigė pašnekovas.
„Unicorns Lithuania“ vadovė prideda, kad Lietuva jau seniai nebėra pigios darbo jėgos šalimi.
„Šiai dienai ne vienas didelis startuolis nerasdamas pakankamai darbuotojų Lietuvoje jų ieško kitur. Tai daro atidarydamas ofisus Berlyne ar kitose ES miestuose. Gal nustebinsiu, bet programuoto darbo vietos kaštai praktiškai suvienodėję su Berlyno. Klausimas kaip šaliai, ar norime, kad Lietuvoje dirbtų mokėtų mokesčius darbuotojas, ar kitur.
Mes jau seniai nesame pigios darbo jėgos šalimi ir šį naratyvą jau turime padėti į šoną ir pamiršti. Mūsų konkurencingumas ir stiprybė – inovacijos, produktai, kuriuos jau esame sukūrę, kurie lyderiauja pasaulyje, sėkmingai konkuruoja su kitų produktais. Investuotojai neieško pigios darbo jėgos, ieško komandos, kuri gali kurti globalius produktus. Lietuvoje to potencialo labai daug“, – teigia ji.
Ruošiamasi sunkmečiui: gali būti pavienių atleidimų
Jau kuris laikas girdime, kad rudenį į Europą atsibels recesija. Kol kas prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika augs, tačiau dėl didelio neapibrėžtumo, sunkesni laikai gali neaplenkti ir mūsų.
Ar technologijų įmonėms prisisamdžius darbuotojų neteks jų rudenį atleidinėti ar mažinti algas? I. Langaitės teigimu, tokių atvejų gali būti, bet ne daug.
„Mes jau girdime kitose rinkose, toje pačioje Europoje, apie prasidėjusius pirmuosius atleidimus startuoliuose ar įmonių verčių sumažėjimus. Tas vienaip ar kitaip ateis į Lietuvą,bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes dar esame tokia bręstanti ekosistema kaip startuoliai ir mes niekada neturėjome labai laisvo priėjimo prie kapitalo.
Tai reiškia, kad investuotojai nedalino taip jau lengvai mūsų startuoliams pinigų, kas reiškia, kad ir įmonių vertinimai pakankamai realistiški ir visa eilė jau paaugusių ir stiprių kompanijų, kurios užaugo be išorinių investicijų.
Galbūt darbuotojų priėmimo tempas sumažės, bet kad visiškai nustotų samdyti, čia tik bus pavieniai atvejai. Gal matysime kažkur korekcijas ir atleidimus, bet galiu jus užtikrinti, kad tie, kurie bus atleisti, turės ne vieną darbo pasiūlymą dar nespėję išeiti iš tų kompanijų, gal dar ir pasigerins savo darbo sąlygas.
Čia didelės tragedijos nematau. Kol kas ateinantys ženklai iš ekosistemos rodo, kad visi ruošiasi, daug kur įjungia ekonominį režimą, labai stipriai kontroliuoja savo kaštus, neišlaidauja, bet į ateitį žiūri optimistiškai“, – komentavo I. Langaitė.
M. Ubartas įsitikinęs, kad technologijų pasaulyje didelio sunkmečio nebus. Dalis įmonių bus paveikta, nes jų klientams bus sunku. Gali stoti tam tikri projektai, tačiau kai kurie prasidėti net ir greičiau.
„Pritariu, kad bus tokių startuolių, pasauliniu mastu girdėsime, kaip anksčiau girdėdavome per krizes ir ne, kurie išpūtę savo vertinimą, kurio nėra jokio pagrindo. Bet šiaip artimiausius 25-40 metų technologijos yra ta sritis, kurią reikia rinktis, į kurią reikia eiti dirbti, į kurią reikia investuoti ir dėl kurių turi šalys konkuruoti, o ne atbaidyti.
Kalbame apie tokius dalykus į kuriuos reikia susikoncentruoti ir padaryti, o ne tik pakalbėti. 100 tūkst. IT specialistų 2030 metais ir ši šalis gyvena geriau nei Šveicarija, Izraelis ir Vokietija kartu sudėjus. Arba 86 tūkst. ūkininkų, užtverti keliai, verksmai ir šūkaliojimai, kaip reikia mus remti“, – teigė M. Ubartas.
