Pieno ūkiai nyksta dėl nevienodų sąlygų
Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ R. Vilimienė teigė, kad, nors ūkininkams ir pabrangsta savikaina, pieno kainų jiems niekas nepakelia.
„Mūsų supirkėjas, kaip yra garsiai šnekama, – mūsų sąjungininkas, bet pelnu su mumis nesidalina. Didesnė savikaina – ūkininko problema ir galvos skausmas. Pieno kainą mums ūkyje pakėlė 4 proc., tai kaip mes galėjome daryti įtaką tam didžiuliam pieno kainų šuoliui?“ – situaciją aiškino R. Vilimienė.
Anot moters, pieno supirkimo kainos skirstomos nesąžiningai pagal pieno įstatymą, priimtą dar 2015 m., ir tai prisideda prie pieno ūkių mažėjimo.
„Jeigu atkreiptumėte dėmesį į statistiką, tai nuo 2015 m. – tendencingas kritimas žemyn, ypač smulkių ir vidutinių ūkių. Vien dėl to, kad veikia šis įstatymas, pagal kurį pieno kiekiai skirstomi pagal grupes. Pavyzdžiui, jeigu aš parduodu 100 l pieno, tai šiandien gaunu 28 cnt., o didžiausia pieno kaina yra 42 cnt. Išeina, kad žmogus, kuris pardavė 2 bidonus pieno, gauna 33 proc. mažiau, nors pardavė tą patį dalyką – pieną. Juk jūs nuėjęs į parduotuvę negaunate 33 proc. pigesnio pieno iš mažesnio ūkio“, – komentavo Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė.
Pieno ūkių atstovai supranta, kad valstybė nereguliuoja pieno kainų, tačiau primigtinai prašo vienodų sąlygų visiems.
„Duokit mums vienodas sąlygas, o ne kainas reguliuokit. Jeigu valstybė suskirstė į 10 grupių, tai pasiimkit tas grupes ir panaikinkit“, – laidoje prašė R. Vilimienė.
Grūdų įtaka maisto kainoms – labai ribota
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas laidoje teigė, kad kritulių kiekis – rekordinis, todėl dabar nesinori spėlioti būsimo derliaus.
„Mes, ūkininkai, prognozuoti nemėgstame, norėtume derlių skaičiuoti, kai jis bus aruoduose. Kritulių vasarą per daug. Jau liepos mėnesį iškrito panašiai 2 mėnesių norma. Tai nepadeda derliui augti, koreguoja mūsų planus ir lūkesčius“, – aiškino A. Macijauskas.
Anot agronomo, Lietuva, nors ir nemaža eksportuotoja, neturi įtakos pasaulinei rinkai.
„Nei mes galime daryti įtaką grūdų kainoms, nei kaip nors jų koreguoti. Net jei visai negautume derliaus, tai neatsilieptų pasaulinėms grūdų kainoms. O maisto kainoms grūdai turi iš viso labai ribotą įtaką“, – grūdų situaciją komentavo A, Macijauskas.
Pasak vyro, kol Rusija puls Ukrainą, situacija nesikeis ir bus įtempta, nes Ukrainos grūdai daro įtaką pasaulinėms kainoms. Tačiau, jo nuomone, grūdų išvežimas iš Ukrainos turėtų būti vertinamas teigiamai.
Kainoms didėti – daugybė priežasčių
Anot laidoje dalyvavusio ekonomisto Mariaus Dubnikovo, kainas lemia visos komponentės, kurios įeina į savikainą: žaliavos kaina, atlyginimas, energetiniai ištekliai.
„Žaliavos kaina šiek tiek atsipalaidavo. Tarkim, grūdų kaina nuo aukščiausio taško nukrito apie 35 proc., ir panašu, kad toliau juda žemyn. Reikia nepamiršti, kad vidutinis atlyginimas šiais metais Lietuvoje didėjo 14,4 proc. Iš vienos pusės, džiugu – kompensuoja dalį infliacijos žmonėms, iš kitos pusės – verslui tai yra kaštai.
Kita dedamoji dalis – energetika. Elektros energija šiandien verslui pabrango kai kuriais atvejais nuo 3 iki 4 kartų. Jeigu, kalbant apie produktą, elektros savikaina paprastai sudaro nuo 5 iki 15 proc., tai iš karto apie 30 proc. padidėja galutinė kaina“, – komentavo M. Dubnikovas.
Kylančios kainos neaplenkė ir daržovių sektoriaus. Anot daržovių augintojų asociacijos direktorės pavaduotojos Indrės Lukoševičienės, ne tik pasėliams pakenkę orai turi įtakos kainai, bet ir resursai.
„Dėl pakilusių resursų kainų, tikėtina, daržovių kainos gali kilti iki 30 proc., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Savikaina kilo auginant visas daržoves, pvz., salotų savikaina pakilo apie 40 proc.“, – teigė I. Lukoševičienė.
Atlyginimų augimai – dar viena priežastis, dėl ko brangimo procesai greiti. Pasak finansų analitiko, per paskutinius 5–6 metus vidutiniai atlyginimai augo apie 10 proc., vadinasi, pajamos išaugo apie 60 proc. Natūralu, kad, augant pajamoms, didėja ir kainos.
M. Dubnikovo teigimu, žmonės priprato prie sunkių situacijų ir nebereaguoja.
„Žmonės įprato nebijoti sudėtingų situacijų. Buvo pandemija, viskas išsisprendė, nieko nenutiko, gyvenam toliau gerai, pinigų turim – pinigus taškom. Turime karą, karo pasekmė – pabrangusios prekės, žaliavos, ir žmonės nekeičia savo vartojimo įpročių, o tai toliau kaitina kainą“, – pastebėjo ekonomistas.
Kaip teigė M. Dubnikovas, spartų kainų augimą, infliaciją reikėtų vertinti žvelgiant ne tik iš šių, bet ir iš 6 paskutinių metų perspektyvos.
„Vertinant tik šiuos metus, daroma klaida. Spartų kainos augimą šiais metais reikėtų vertinti žiūrint iš 6 metų perspektyvos.
Jeigu nebūtų karo Ukrainoje, vis tiek būtų aukšta infliacija, bet, greičiausiai, perpus mažesnė“, – kalbėjo ekonomistas.
