„Dabar nuo tokio palaido investavimo ir taškymosi pinigais visi pereina prie koncentruoto inovacijų kūrimo. Atsiranda projektai su solidžiomis komandomis, kurios tiki technologija“, – laidoje „Delfi tema“ sakė jis.
Tuo metu „MEV Capital“ vykdomasis direktorius Gytis Trilikauskis pastebėjo, kad kriptovaliutų ekosistemoje netrukus turėtų atsirasti daugiau reguliavimo.
„Netrukus turėtume pamatyti Europos Komisijos siūlomą reglamentą „Markets in Crypto-Assets“ (MiCA), kuris turėtų apibrėžti, kas ir kaip galės veikti šioje rinkoje. Manau, kad reguliacijos mes neišvengsime ir tai nebūtinai bus blogas dalykas. Galbūt turės neigiamą poveikį trumpuoju laiku, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai tik pridės validumo pačiai rinkai“, – sakė jis.
A. Bartminas pridūrė, kad MiCA paketas jau yra praėjęs svarstymo stadiją, pereina į tvirtinimą Komisijoje ir Parlamente.
„Tiesa, reikia atskirti centralizuotus ir decentralizuotus finansus. Pastarųjų problemos atsirado būtent iš centralizuotumo. Mes vis dar neturime tokių idealistiškai ar filosofiškai decentralizuotų dalykų. Tai reiškia, kad tiek protokolas, tiek pats mechanizmas turėtų būti nevaldomas nieko.
Kai turime asmenis, kurie stovi už užstato priežiūros, turime centralizuotus dalykus, dėl kurių atsiranda problemos. MiCA bando sureguliuoti centralizuotus santykius, ką galima kontroliuoti“, – pastebėjo jis.
Nuosmukio priežastys
Bitkoinas per pastaruosius metus atpigo maždaug 40 proc., šiuo metu kainuoja apie 19 tūkst. dolerių, etheris – beveik 50 proc., kainuoja apie 1 tūkst. dolerių. A. Bartmino vertinimu, dabartinio nuosmukio priežasčių yra gana nemažai.
„Viena priežasčių yra bendra recesija, nuotaikos tiek finansų, tiek vertybinių popierių rinkose. Su „blockchain“ ir kripto yra ir kita medalio pusė. Visi laukia to ciklo, nes rinka jau buvo gana persisotinusi, atsirado vis naujų nevertingų projektų, tokenų, kurių vertė miglota. Rinka iš inercijos vis tiek investavo, prekiavo. Po tokio rinkos perkaitimo vis tiek kažkada įvyksta atšalimas. Kalbos apie „kriptožiemą“, kad bus nuosmukis – buvo metai prieš jos atėjimą. Rinka buvo gana pasiruošusi.
Dabar nuostolį patiria tie, kurie ateina ieškoti lengvo pelno, lengvų pinigų. O žmonės, kurie yra ilgiau rinkoje, žino tuos svyravimus. Tai nėra kažkas labai tragiško, išsiskiriančio iš rinkos tendencijų. Dar įdomu, kad ciklai trumpėja, atsigavimo periodai, pakilimo periodai trumpėja. Tai rodo rinka gauna pagreitį ir kažkurio metu susibalansuos“, – svarstė jis.
G. Trilikauskis dėstė, kad pastaruoju metu nuosmukį lėmė pasikeitusi ekonominė situacija globaliu mastu.
„JAV Federalinis rezervas pradėjo kelti palūkanų normas, tai automatiškai neigiamai atsiliepė visiems rizikingiems finansiniams produktams, akcijoms Amerikoje, kriptovaliutoms. Pastaruoju metu kriptovaliutos ypač koreliuoja su akcijų indeksais. Regis, bitkoino ir „S&P500“ koreliacija šiuo metu siekia 90 proc. Nepasikeitus monetarinei politikai, nesustabdžius infliacijos augimo, nemanau, kad pasikeistų situacija kažkaip reikšmingai kriptovaliutose.
Reikia sustabdyti energijos kainų kilimą, kovoti su infliacija, nes žmonės tiesiog negali investuoti savo turto į kažkokius finansinius instrumentus, kai jiems reikia galvoti, ar jie sugebės sumokėti už šildymą žiemos metu. Pirmiausia, reikėtų išsivalyti savo virtuvę, tada galima ieškoti, kur padėti tuos pinigėlius, kurie atlieka laisvi“, – sakė jis.
Nauji modeliai
A. Bartminas aiškino, kad jau dabar inovacijų kriptovaliutų srityje yra gana daug ir jos gana reikšmingos.
„Vien dėl to, kad supaprastina tam tikrus rinkos procesus, santykį tarp vartotojų. Galime „blockchain“ technologijos pagalba daryti pirkimo-pardavimo sandorius, skolintis t. t. be tarpininko, be institucijos, kuri iki šiol užtikrindavo tą pasitikėjimą tarp dalyvių.
Tai įgalina naujus verslo modelius, naujas galimybes. Tų inovacijų jau yra, iš centrinių bankų tai labiau eksperimentai, testavimo stadijos projektai. Tačiau niekas neprieštarauja, kad „blockchain“ yra viena tų technologijų, kuri įgalina Web3 koncepciją, kur turime ne tik galimybę skaityti ar įrašyti duomenis, bet ir turėti nuosavybę.
Atsiranda galimybė turėti skaitmeninius, originalius turto vienetus, juos turėti nuosavybės teise. Aplink tai sukasi kitos koncepcijos, modeliai. Manau, daug jų pamatysime per šią „kriptožiemą“, – sakė jis.
Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė „blockchain“ pritaikymas NFT (angl. non-fungible tokens, liet. nepakeičiamieji žetonai).
G. Trilikauskio teigimu, nors šios technologijos pritaikymas šiuo metu yra labai paprastas, tačiau pati inovacija yra vertinga.
„Tie „paveiksliukai“ yra pradinis žingsnis, kuris leidžia išbandyti inovacijos pritaikymą. Ji taip pat pritraukia didelę dalį žmonių, kurie nesidomėjo kriptovaliutomis. Dabar susidomėjo tik NFT tokenais. Manau, kad tikrosios aplikacijos pasirodys tik ateityje“, – sakė jis.
A. Bartminas sakė, kad pats NFT yra kaip dėžutė.
„Priklauso, ką tu į ją įdėsi. Tai modelis, kuris leidžia turėti unikalų skaitmeninį objektą skaitmeniniame pasaulyje. Tai nebūtinai turi būti paveiksliukas, tai gali būti sutartis, licencija, intelektinė nuosavybė, patentas, sertifikatas, aukštojo mokslo diplomas, dokumentas.
Taip, viskas prasidėjo nuo kolekcionuojamų dalykų. Didžioji dalis jų yra trivialūs, tie patys „Bored Apes“ yra klubas, narystė jame. Jie taip pat unikalūs, dėl to kažkam atsiranda poreikis juos kolekcionuoti, atsiranda sentimentali vertė, kurią įvertinti labai sunku“, – laidoje kalbėjo jis.
