„Tai, kad Vilniuje filmuojama vis daugiau populiarių tarptautiniu mastu žinomų filmų ir serialų, neabejotinai didina Vilniaus žinomumą tarptautiniu mastu ir skatina turistų srautus. Pastaruoju metu ekranus pasiekė ne tik Vilniuje filmuotas serialas „Stranger Things“, bet ir kiti populiarūs „Netflix“ serialai, tokie kaip „Jaunasis Volanderis“, „Clark“, Vilniaus senamiestyje filmuotas vokiečių serialas apie austrų imperatorienę „Sisi“ ir kiti“, – „Delfi“ sakė L. Šetikienė.
Tiesa, kultūros projekto „Lukiškių kalėjimas 2.0“ gidų vadovė Martyna Gružauskaitė sakė, kad didelių pokyčių jų organizuojamų pasivaikščiojimų srautuose po naujo „Stranger Things“ sezono pasirodymo nepastebėjo.
„Be to, kad pasivaikščiojimų metu dažniau mūsų paklausia: „Tai kur čia filmavo „Keistus dalykus“? Jeigu būtum lankytojas, tai norėtum pamatyti tas detales ir vietas, kuriose filmuoja tavo mėgstamą serialą“, – svarstė ji.
Pašnekovė dar priminė, kad „Lukiškių kalėjimas 2.0“ nuo pat jo atidarymo 2021 metais yra gan populiarius traukos centras Vilniuje.
„Turime daug renginių, koncertų, parodų, organizuojamos mugės, kino filmų peržiūros, ir t. t.. Mūsų pasivaikščiojimai vis dar yra bilietai.lt pardavimų „topuose“. Ir taip jau ilgą laiką, – dėstė ji. – Sulaukiame daug svečių iš užsienio ne tik dėl filmavimų, bet ir dėl muzikos.
Pas mus jau koncertavo tokios žvaigždės kaip Jungle, Arlo Parks, Aurora, turėjom pirmąjį savo festivalį, dabar laukiam Tash Sultanos ir kitų Lukiškių kalėjime. Čia tikrasis muzikos turizmas, kurio Lietuvoje ne tiek ir daug, todėl džiaugiamės, galėdami prie to prisidėti savo darbu ir vizija.“
Kameroje niekas nenakvojo
Prieš pasirodant ketvirtajam serialo sezonui žiniasklaidai buvo išplatintas pranešimas, kuriame pristatyta galimybė per „Airbnb“ platformą išsinuomoti „Stranger Things“ tematika įrengtą kamerą Lukiškių kalėjime.
„Buvo sukurta instaliacija, įkvėpta šio serialo ir devintojo dešimtmečio estetikos. Projekto tikslas – akcentuoti faktą, jog šioje lokacijoje buvo nufilmuotas populiarus serialas bei padovanoti įspūdžių serialo gerbėjams“, – priminė „Go Vilnius“ strateginių projektų skyriaus vadovė L. Šetikienė.
Vis dėlto, ji paaiškino, kad kameroje niekas nenakvojo, nes projektas buvo pakoreguotas – nuspręsta instaliacijos nenuomoti, o ją palikti visiems norintiems pamatyti pasivaikščiojimų po kalėjimą su gidu metu.
L. Šetikienė dėstė, kad kiekvienas Vilniuje sukurtas žinomas filmas arba serialas suteikia progą pristatyti Vilnių ne tik kaip filmavimo lokaciją, bet ir kaip miestą, kurį verta aplankyti ir pažinti.
„Stengiamės šias progas išnaudoti, dalindamiesi įdomiomis istorijomis apie filmavimo lokacijas, miesto istoriją.
Apie Vilnių kaip serialo „Stranger Things“ filmavimo lokaciją rašė tokie populiarūs užsienio naujienų portalai kaip „Cosmopolitan“, „Elle“, filmų apžvalgos kanalas „Screenrant“ ir kiti. Populiarus kelionių portalas „Conde Nast Traveller“ šiame kontekste rekomendavo Lietuvą kaip puikią kelionių kryptį“, – pasakojo ji.
„Černobylį“ dar prisimena
2018 metais Vilniuje buvo filmuojamas didelio populiarumo sulaukęs serialas „Černobylis“. Tuomet Lietuvos verslas per pelno mokesčio lengvatą kino gamybai jį parėmė 3,169 mln. eurų.
L. Šetikienė prisiminė, kad 2019 metais pasirodęs HBO serialas „Černobylis“, sulaukęs didžiulės sėkmės, taip pat paskatino susidomėjimą Vilniumi.
„Nors per šį laikotarpį turistų srautams didelį poveikį padarė pandemijos ribojimai, tačiau teminės ekskursijos po „Černobylio“ filmavimo lokacijas iki šiol domina į Vilnių atvykstančius festivalio gerbėjus, žurnalistus, kelionių tinklaraštininkus“, – sakė ji.
Bent kol kas panašu, kad „Černobylis“ į Vilnių pritraukė kur kas daugiau lankytojų nei galima tikėtis iš „Stranger Things“.
Lietuvos kino centro (LKC) specialistas, atsakingas už mokestinės lengvatos administravimą ir projektų įgyvendinimo priežiūrą, Deimantas Saladžius svarstė, kad tai lemti gali keli dalykai.
„Pirma, „Černobylis“, mano žiniomis, daug didesne dalimi nei „Stranger Things“ buvo filmuojamas Lietuvoje bei filmavimai vyko atvirose, miesto lokacijoje, kurios atpažįstamos ir lengviau prieinamos visiems (taip pat ir turistams).
Antra, „Stranger things“ ketvirtasis sezonas pasirodė neseniai, tad teoriškai tai dar gali atsiliepti turistų pagausėjimu (arba bent jau Lukiškių kalėjimo atpažįstamumo didinimu)“, – sakė jis.
Lengvata naudojasi
D. Saladžius taip pat aiškino, kad užsienio kino kūrėjai, be abejo, naudojasi Pelno mokesčio lengvata filmų gamybai.
„Tai yra viena iš priežasčių dėl kurios jie atvažiuoja į Lietuvą filmuoti, – sakė jis. – Nagrinėjant lengvatos filmų gamybai statistiką yra akivaizdu, kad jos ekonominė nauda įvertinant valstybės kaštus yra neabejotina.
Mokestinė lengvata yra užprogramuota suteikti naudą ir valstybei, ir tam tikriems ekonomikos sektoriams (užsienio filmų gamintojai taip pat naudojasi apgyvendinimo, maitinimo, transportavimo ir kitomis paslaugomis).“
LKC duomenimis, praėjusiais metais daugiausiai investicijų iš Lietuvos verslo pritraukė „Jaunasis Volanderis 2“ (1,613 mln. eurų), „The Playlist“ (1,603 mln. eurų) ir „Hilma af Klint“ (1,364 mln. eurų).
„Stranger Things“ pernai buvo šeštoje vietoje su 825 tūkst. eurų investicijų suma. Dar 852 tūkst. eurų serialas buvo paremtas 2020 metais.
Kokios įmonės parėmė šį siaubo ir mokslinės fantastikos serialą? D. Saladžius nurodė, kad šios informacijos centras neviešina.
„Įmonės, kurios suteikia neatlygintinas lėšas per pelno mokesčio lengvatą filmų gamybai labai jautriai žiūri į viešinimą, kadangi tos įmonės nenori sulaukti didžiulės prašymų ir siūlymų gausos iš kitų filmų gamintojų. Jau kelis kartus bandėme įkalbėti įmones pakalbėti su žurnalistais, bet jie visada atsisakydavo tai daryti“, – sakė jis.
Tuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija „Delfi“ paaiškino, kad pelno mokesčio lengvata kino gamybai skirstoma į dvi rūšis: viena leidžia susimažinti mokėtiną pelno mokestį, kita – susimažinti apmokestinamąsias pajamas.
VMI duomenimis, 2020 metais Lietuvoje buvo 114 mokesčių mokėtojų, kurie pelno mokestį taip susimažino 13,918 mln. eurų ir 97 mokesčių mokėtojai, kurie 9,292 mln. eurų susimažino apmokestinamąsias pajamas.
2021 metais, parėmę kino gamybą, pelno mokestį 13,821 mln. eurų suma susimažino 110 mokesčių mokėtojų, o apmokestinamąsias pajamas 10,860 mln. eurų suma – 73 mokesčių mokėtojai.
Kaip aiškinama LKC tinklapyje, lengvata suteikia galimybę Lietuvoje kuriamo filmo finansavimui iš privačių rėmėjų pritraukti iki 30 proc. filmo gamybos biudžeto Lietuvoje sumos.
„Pasinaudoti lengvata verslui nėra sudėtinga: pasirinkusi, į kurį projektą nori investuoti, bendrovė pasirašo sutartį su prodiuserių kompanija ir perveda norimą sumą. Pagrindu deklaruoti mažesnį pelno mokestį tampa Lietuvos kino centro išduota investicinė pažyma“, – paaiškina centras.
Neturi tikslo tapti vieno garsaus filmo miestu
L. Šetikienė „Delfi“ dar dėstė, kad Vilnius yra unikalus tuo, kad čia kelių kilometrų spinduliu kino kūrėjai gali rasti visiškai skirtingas lokacijas, padedančias kurti tiek istorinius filmus senamiestyje, tiek kitų temų filmus sovietmečiu pastatytuose rajonuose arba gamtoje.
„Naujienas apie čia filmuojamus filmus, serialus, jų premjeras, čia apsilankančius garsius aktorius, režisierius pasitelkiame siekdami didinti Vilniaus tarptautinį žinomumą ir taip pat – potencialius turistų srautus.
Visgi nėra tikslo paversti Vilnių vieno garsaus filmo ar serialo destinacija. Vilniaus stiprybė ta, jog jis yra įvairialypis: tai kūrybiškas, progresyvus ir drąsus miestas, turintis tiek senamiestį, įtrauktą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, tiek didelę ir gyvybingą technologijų bendruomenę, tiek talentingus menininkus ir mokslininkus. Tai tik keletas Vilniaus stiprybių, padedančių pristatyti miestą pasaulyje“, – sakė ji.
