Lietuvos statistikos duomenimis, Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 5,2 proc., maisto produktai – 2,4 proc. Ypač pabrango naminių gyvūnų ėdalas – 9,5 proc., žuvys ir jų produktai, mėsa. Atpigo perdirbta kava bei arbata – 14,9, cukrus – 10,5 proc.
M. Dubnikovas teigia, kad reikia atkreipti dėmesį į tai, kad maisto žaliavos arba stabilizuojasi, arba pinga.
„Pinga ne tik kava, cukrus, bet ir žaliavos. Kas liečia kviečius, sojų pupeles – lygiai taip pat pasaulio rinkose jos pinga, ir tai lemia, kad ir produkcija šiek tiek leidžiasi iš savo rekordinių aukštumų. Tikėtis, kad kainos amžinai kils, yra pakankamai naivu, – komentuoja analitikas, – kas liečia cukrų, tai formuojasi tam tikra tendencija žemyn. Gali būti, kad ir liepos mėnesį matysime žemesnes kainas.“
Anot M. Dubnikovo, pati žaliava yra viena, tačiau jos gamybos, įpakavimo procesuose naudojama elektra, todėl galimas šioks toks pabrangimas dėl energijos išteklių.
Lietuvos statistikos departamento informacija, per metus, lyginant 2022 m. birželį su 2021 m. birželiu, visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 33,6 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 52,1 proc.
Finansų analitiko teigimu, esant tokiems kainų šuoliams įmonių užsakymų skaičius tikrai gali mažėti, o tai netgi rodo pramonės pasitikėjimo indeksas.
„Jeigu bendrai verslo pasitikėjimo indeksas paskutinį mėnesį kilo, tai vienintelė šaka iš penkių – pramonė – indekse susitraukė ir ganėtinai reikšmingai. Pagrindinė baimė būtent ir yra prarasti užsakymai dėl kainų augimo. 6 mėnesių perspektyvoje tokia rizika egzistuoja, tuo labiau, kad vis telkiasi debesys virš Europos dėl galimos recesijos. Ir šitoje vietoje pramonė yra pirmoji, kuri pajaučia tuos gūsius“, – aiškina ekonomistas.
Įmonėms norint mažiau pajusti užsakymų susitraukimus, M. Dubnikovas siūlo atsigręžti į pardavimus, turėti pasiruoštus planus, kuriuose būtų įvertinti pastovūs ir kintamieji kaštai, žmogiškieji ištekliai.
Anot jo, tokių planų neturėjimas yra dažniausia klaida, apsunkinanti problemas.
„Reikia stiprinti pardavimų sritį, nes visgi nauji kontraktai gali įveikti senų sutarčių susitraukimą. Budinti pardavėjus, nes kartais užmiega bedarydami savo darbus. Kitas dalykas – turėti planus. Kas bus, jei pardavimai kris 10 proc., ką darysim jei kris 15, 20 proc.?
Dažniausia įmonių klaida, kad jos neturi planų, o nutikus laikinam stabtelėjimui, sprendžiama problema čia ir dabar. Kitaip tariant, pradedamas statyti laivas jam plaukiant. Tada įmonės susiduria su reikšmingomis problemomis, nes būna laikas ne kurti planus, o juos vykdyti. Tai ypač pramonėje, kur yra stambesnės kompanijos, reikėtų juos turėti.“, – įžvalgomis dalinasi finansų analitikas.
