Pagal dabartinius įstatymus, 50 proc. valstybės atsargų kaupia Ūkio ministerijos valdoma Lietuvos naftos produktų agentūra, kitą dalį - degalų importuotojai ir "Mažeikių nafta" (jai tenka didžioji dalis - maždaug 45 proc.).
Degalais prekiaujantys verslininkai siūlo, kad būtų kuriama nauja agentūra, kurios steigėjos, be importuotojų, būtų Ūkio ministerija ir "Mažeikių nafta".
Vos kelis darbuotojus turėsianti agentūra galėtų skelbti konkursus valstybės atsargoms kaupti, taip pat kontroliuotų, kaip jos saugomos. Panašus modelis yra Vokietijoje.
Verslininkai taip pat pastatytų 2-3 naujus naftos produktų terminalus šalies viduryje. Atsargų kaupimas, įskaitant investicijas į naujus terminalus, kainuotų 8-9 litus už toną. Tai per metus sudarytų iki 30 mln. litų.
Tuo tarpu dabar valdžia leidžia kur kas daugiau - "Lietuvos ryto" žiniomis, vien šįmet iš biudžeto bus atseikėta per 40 mln. litų.
Atsargų kaupimą kontroliuojanti Ūkio ministerija tvirtina, kad valstybės atsargas kaupti pretenduojantys verslininkai tiesiog nusitaikė į šalies biudžeto lėšas.
Šiuo metu daugiau negu pusė valstybės naftos produktų atsargų kaupiama šalies pakraštyje - Subačiaus (Kupiškio r.) degalų bazėje, kurioje visas atsargas kaupia valstybinė agentūra bei "Mažeikių naftos" įmonė.
Kai kurių rinkos dalyvių teigimu, valstybės degalų atsargų kaupimas vienoje vietoje yra pernelyg rizikingas saugumo požiūriu.
Naftos produktų importuotojai atsargoms kaupti naudoja savo turimas talpyklas.
Dėl tokios nepatogios geografinės padėties gabenti į Subačiaus saugyklą ir iš jos naftos produktus yra brangus malonumas.