Statistikos departamento duomenimis, 2022 m. birželio metinė infliacija sudarė 21 proc.
Kaip buvo teigiama, jai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, šilumos energijos, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų kainų padidėjimas.
Taip pat bendrą rodiklį kėlė restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, dujų, daržovių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, aliejaus ir riebalų kainų augimas.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 24,7 proc., paslaugų – 12,1 proc.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 26,2 proc., rinkos –20,1 proc.
Dėmesys – elektros kainoms, bet svarbiausia – kitkas
Ekonomistas Rimantas Rudzkis kalbėjo, kad minėta statistika, susijusi su kainų augimu, jo nenustebino.
„Skaičius tikrai nenustebino. Aš manau, kad esame visai arti infliacijos piko, o netrukus matysime kainų mažėjimą.
Pirma priežastis, kad jau dabar matome žaliavų kainų mažėjimą. Taip pat matysime didinamas bankų palūkanas, o trečia priežastis, kad pasaulyje bus ekonomikos nuosmukis“, – apie laukiančią recesiją bei nuotaikas rinkose kalbėjo ekonomistas.
Tai, pasak jo, lemia, kad šiuo metu Lietuvai nereikėtų imtis didelių infliacijos mažinimo priemonių.
„Galbūt, tik išskyrus valstybės reguliuojamas kainas. Ten reikėtų pasižiūrėti kruopščiau, ypač, elektros kainas. Tai aktualu tiek gyventojams, tiek pramonei, kuri yra mūsų ekonomikos variklis ir kada elektros kainos aukštos, mes prarandame konkurencingumą.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kodėl Lietuvoje taip stipriai auga paslaugų kainos“, – įspėjo R. Rudzkis. Jis svarstė, kad reikėtų įvertinti, ar čia po kainų kilimu nėra užslėpto piktnaudžiavimo padėtimi.
„Tačiau pats svarbiausias dalykas, kuriuo dabar reikėtų valdžiai susirūpinti, kas susiję su ekonomine politika – tai kaip užtikrinti Lietuvos ekonomikos augimą, turint omeny, kad ES rinka bus prastos būklės.
Reikia žiūrėti, kaip suaktyvinti investicinius procesus, nes kol kas, kuo užsiima mūsų valdžia, tai yra investuotojų gąsdinimas“, – pastebėjo jis.
„Aš labiau pergyvenu, kad prasidės ekonomikos augimo lėtėjimas, o paskui bus ir minusas. Dabar laikas kalbėti ne apie infliaciją, bet apie ekonomikos sąlygų pagerinimą, nes ateina blogesnės aplinkybės“, – įspėjo R. Rudzkis.
Nuomonės išsiskyrė
Buvęs finansų ministras Vilius Šapoka jau anksčiau „Delfi“ teigė, kad infliacijos didėjimas buvo užprogramuotas. Kaip jis aiškino, tai lėmė per pandemiją vykęs pinigų spausdinimas centriniuose bankuose.
Buvęs ministras pabrėžė, kad šiuo metu papildomų priemonių infliacijai suvaldyti reikėtų vengti.
„Vienareikšmiškai manau, kad išlaidų didinimą būtina stabdyti, nes tai tik dar labiau išjudins infliaciją“, – „Delfi“ sakė jis.
Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis anksčiau komentavęs „Delfi“ buvo kitokios nuomonės.
Kalbintas verslininkas tikino, kad reikia galvoti, kaip mažinti kainų kilimą ir ko imtis, kad infliacija nebūtų didžiausia visoje Europos Sąjungoje.
„Kodėl kitose šalyse yra 5 proc., o pas mus 20 proc.? Čia turėtų būti klausimas ir tam turėtų dirbti tiek politikai, tiek ekonomistai, o ne galvoti apie naujus mokesčius“, – sakė jis.
Taip pat A. Avulis pabrėžė, kad infliacijai suvaldyti turėtų būti imamasi kompleksinių priemonių.
Valstybės kontrolė, įvertinusi Finansų ministerijos paskelbtą 2022–2025 m. ekonominės raidos scenarijų, platintame spaudos pranešime teigė, kad nors atsižvelgiant į aukštos infliacijos rodiklius auga spaudimas priimti papildomas į visus gyventojus orientuotas priemones, tokias kaip mokesčių mažinimas ar įvairios kompensacijos, institucija ragino vengti perteklinį vartojimą skatinančių priemonių.
„Tarptautinės organizacijos rekomenduoja tikslingą paramą, nukreiptą į labiausiai pažeidžiamus asmenis, ir įspėja, kad vidaus paklausos skatinimas apsunkina Europos centrinio banko siekį suvaldyti infliaciją.
Atsižvelgiant į neigiamą rizikų balansą, sprendimai turi būti priimami ypač atsakingai, nes valdžios sektoriaus deficitą didinančios priemonės gali prisidėti prie valstybės skolos augimo“, – teigė Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovski.
Dundulis: reikėtų didinti MMA, kelti NPD
„Norfa“ vadovas Dainius Dundulis „Delfi“ kalbėjo, kad, jo nuomone, prieš imantis bet kokių priemonių reikėtų susidėlioti ilgesnio laiko scenarijus.
„Reikėtų žiūrėti bent į metus į priekį, nors dėlioti dabar ir sunku.
Tada susidėliojus scenarijus reikėtų ruoštis planus, nes svarbiausia, kas darysis ateityje“, – teigė jis.
Verslininkas tikino bendrai aktyviai palaikęs PVM maisto produktams mažinimo idėją, tačiau ši, kaip ne kartą teigta viešojoje erdvėje, valdžios buvo atmesta.
„Mums, kaip prekybininkams, yra sunku konkuruoti, kai nėra sumažintas PVM. Yra ne vienoda mokesčių sistema (lyginant su Lenkija- red.), ne vienodos kainos parduotuvėse ir faktas, kad norėčiau, jog aplinka, lyginant su kaimynais, būtų lygiavertė.
Bet nenorėčiau būti įkyrus, nes jau kelis kartus buvo įvardinta, kad PVM mažinamas nebus“, – teigė jis, tačiau aiškino pritariantis kitai iniciatyvai bei palaikantis NPD prilyginimą MMA bei paties MMA didinimą.
Pasak jo, jei žmonės uždirbtų daugiau, jie turėtų daugiau pajamų ir galėtų daugiau sau leisti.
„Suprantu, kad kuo didesnės pajamos, tuo didesnė perkamoji galia“, – sakė jis.
Be rudens – nė žingsnio
Redakcija primena, kad Vyriausybės bei Finansų ministerijos pozicija, iki šiol išsakyta viešojoje erdvėje, išlieka aiški ir naujų priemonių artimiausiu metu mažinti infliacijai įvesti neplanuojama.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė BNS anksčiau teigė, kad papildoma parama šiuo metu dar labiau padidintų infliaciją, todėl Seimo opozicijos siūlomas priemones ji vertina atsargiai.
G. Skaistė kartojo, kad naujos priemonės galėtų būti svarstomos rudenį.
„Papildomos priemonės turi būti labai atsargiai vertinamos, nes reikia taip pat turėti omenyje, kad papildomos pajamos žmonėms, papildomos biudžeto išlaidos yra taip pat susijusios ir su infliacijos rodikliais, kurie reaguoja į tas priemones. Norint neįsukti spiralės, reikia būti atsakingiems ir stebėti esamą situaciją“, – anksčiau žurnalistams sakė G. Skaistė.
Jos teigimu, kaip bebūtų, Vyriausybė yra pasiruošusi reaguoti.
„Kalbamės su kitomis ministerijomis ir stebime ekonominę situaciją.
Tikimės, kad infliacijos rodikliai pradės mažėti pasibaigus vasarai. Jeigu matysime, kad šios prognozės neišsipildo ir ekonominė situacija, kuri labai stipriai reaguoja į karą Ukrainoje, keičiasi iš esmės, esam pasirengę reaguoti ir pasiūlyti papildomas priemones.
Iš esmės rudenį galėsime grįžti prie diskusijų“, – kalbėjo G. Skaistė.
