Džiugas – ne tik laisvai samdomas cirko akrobatas, bet ir mokytojas, dėstantis Kaune įsikūrusioje, vienintelėje Lietuvoje šiuolaikinio cirko studijoje „Circus Sapiens“. Viena iš jo dėstomų disciplinų yra stovėjimas ant rankų. Jei kadaise išmokai vaikščioti ant kojų, gali išmokti vaikščioti ir rankomis – tokios nuomonės laikosi jis ir priduria, kad visko gali išmokti, nes čia – tik įgūdžių klausimas.
„Pavyzdžiui, visi kadaise esame pabandę padaryti salto“, – apeliuodamas į vaikystę, sako Džiugas.
Cirkas jo gyvenime atsirado tik studijų metais
Šiuolaikinis cirkas gimė maždaug 1970-aisiais, kai mene vyko daug pokyčių.
„Cirko bendruomenė suprato, kad jiems irgi laikas keistis. Cirkas nebegali būti užsidaręs, jo gali mokytis visi. Taip pat buvo nustota naudotis gyvūnais. Atsirado naujos trupės, iš kurių labiausiai girdėta turbūt yra „Cirque du Soleil“. Taigi šiuolaikiniame cirke yra apjungiamos visos sritys – teatras, šokis, dailė ir taip toliau“, – su šiuolaikinio cirko istorija trumpai supažindina Džiugas.
Jo gyvenime cirkas atsirado vėlai, jau įstojus į vaidybos studijas. Džiugas lankė judesio pamokas, kurių metu buvo pastebėtas dėstytojų, sakiusių, kad turi gerą koordinaciją.
„Po truputį mano gyvenime atsirado šokis, po to – akrobatika, o vėliau atsirado ir cirkas, visus šiuos elementus suvienijantis. Fiziškai judėti pradėjau nuo 19-20 metų, o iki tol fizine prasme buvau labai pasyvus“, – sakė jis.
Profesionalių cirkininkų Lietuvoje nė dešimt nesuskaičiuosi
„Cirko laukas yra labai nedidelis, – sako Džiugas. – Man atrodo, netgi „Tetrio“ bendruomenė yra didesnė nei šiuolaikinio cirko.“
Ir išties – profesionalių šiuolaikinio cirko akrobatų Lietuvoje yra mažiau nei dešimt. Tačiau jokios konkurencinės kovos tarp jų nevyksta, netgi priešingai – ši mažytė bendruomenė yra labai vieninga.
„Mes visi labai skirtingi, nes cirko disciplinos skiriasi, – apie tą kuklų Lietuvos akrobatų skaičių pasakojo pašnekovas. – Priklausome šiuolaikinio cirko asociacijai, kartais turime bendrų veiklų. Pavyzdžiui, rugsėjį kartu su italų režisieriumi Roberto Magro Kaune, Linksmakalnyje, statysime didžiulį, bendruomenišką spektaklį. Ten visi susibursime kaip Lietuvos cirko atlikėjai.“
120 kilogramų ant pečių – vieni juokai
Vaikinas yra antras lietuvis, kuriam pavyko įstoti ir baigti FLIC cirko akademiją Italijoje.
„Į tą cirko mokyklą pakliuvau netikėtai, – sakė jis. – Vilniuje tuo metu vyko festivalis „Naujo cirko savaitgalis“. Dalyvavau visai kitose dirbtuvėse, mokiausi akrobatikos. Šalia buvo dirbtuvės cirko režisierius, kuris, pamatęs mano įgūdžius, paragino šį dalyką studijuoti.“
Tada jis Džiugui pasiūlė išvykti į Italiją, nes ten esama garsios cirko mokyklos, į kurią šis režisierius kartais atvyksta dėstyti. Džiugas aplikavo ir buvo išrinktas. Dažniausiai į FLIC stoja apie 200 norinčiųjų, o patenka tik 17-20 žmonių.
Džiugo stiprybės – akrobatika, šokis ir žmonių kilnojimas. Ant savo pečių yra tekę išlaikyti ir 120 kilogramų svorį.
Kiek gi jam moka?
Kiek gali uždirbti šiuolaikinio cirko akrobatas?
„Pilnai pragyvenu iš savo veiklos, – sako Džiugas. – Yra labai daug būdų, kaip tu gali dirbti, priklauso nuo to, kaip sugebi save susiorganizuoti. Galbūt nesu tobulas pavyzdys, bet, pavyzdžiui, gali rinktis socialinį darbą, nereikalaujantį atlikinėti daug triukų, nes reikia dirbti su bendruomene ir mokyti kitus.
Taip pat gali atlikinėti triukus didžiulėse kompanijose, ko Lietuvoje turbūt nepavyktų pasiekti, bet išeitis – išvažiuoti į Prancūziją arba patekti į „Cirque de Soleil“, kur tau tiesiog sako, ką daryti.
Trečias variantas, kurį pats pasirinkau, yra būti laisvai samdomu, nepriklausomu atlikėju, kuris pats kuria ir pats atlieka.“
Anot Džiugo, cirkas kalba ne tik apie specialybę, bet apie gyvenimo būdą. Daugiau apie šiuolaikinio cirkininko duoną, apie koordinacijos pratimus, žongliravimo paslaptis, žmonių kilnojimą ir ne tik pasakojama naujoje „Laisvės TV. Pinigai“ kanalo laidoje „Man už tai moka“.
