„Nors pandemijos ir karantinų metu pasaulio ir Europos ekonomika jautėsi – bent taip rodė oficiali statistika – netikėtai gerai, tačiau užgriuvusios papildomos geopolitinės ir ekonominės problemos, o taip pat vis nenorintis į nebūtį iškeliauti koronos virusas, atrodo, pradės gadinti rinką paliekančių įmonių, o taip pat ir asmenų bankrotų statistiką, – sako „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – kaip rodo mūsų kolegų iš „Verband der Vereine Creditreform e.V.“ (Vokietija) surinkta informacija, iš keturiolikos šalių, kur privačių bankrotų duomenys prieinami, keturiose pernai metais asmeninių bankrotų daugėjo, kai kuriose itin dideliais tempais.
Pastebėtina, kad paprastai bankrotų dinamika itin priklauso nuo valstybinių tikslinių ekonomikos rėmimo priemonių – kur jų mažiau, ar jos sunkiau prieinamos, bankrotų kiekis auga, kur jų daugiau – bankrotų toliau mažėja. Be abejo, įtakos tam turi ir įstatyminė bazė, reglamentuojanti bankrutavimo tvarką. Todėl nagrinėjome ne bankrotų kiekius atskirose šalyse, o šių verslo nesėkmių dinamiką per kelis metus.“
Vokietijoje – rekordinis augimas
Kaip teigiama pranešime, pernai metais, lyginant su užpernai, aktyviausiai bankrutavo privatūs asmenys Vokietijoje. Jei 2020 m. bankrotų būta 42 953, tai pernai šis skaičius šoktelėjo iki 84 977, arba visus 97,8 proc.
Nuo Vokietijos nedaug atsiliko ir kita vokiškai kalbanti kaimynė – Šveicarija (bankrotų augimas +77,5 proc.), trečioje vietoje atsidūrė Norvegija (+15,6 proc.). Netikėta, kad privačius bankrotus auginusių šalių tarpe atsidūrėme ir mes – Lietuvoje pernai metais registruota 286 asmeniniai bankrotai, arba 5,5 proc. daugiau nei 2020-aisiais.
Matyt, įtakos tam turėjo ne itin didelės privačių asmenų rėmimo priemonės iš valstybės pusės, o taip pat nemažas asmenų įsiskolinimas – juk neretai asmeniniu turtu pandemijos metu buvo apmokami ar laiduojami turimų įmonių įsipareigojimai.
Tiesa, kadangi Lietuvoje privataus bankroto procedūra sudėtinga ir trunka ilgai, kai kurie pernykščiai bankrotai gali būti dar ikipandeminių metų pasekmė, užaštrinta pandemijos ir kitų supuolusių bėdų.
Kroatijoje – rekordinis kritimas
Tačiau turime ir priešingų pavyzdžių, kai rankas iškėlusių privačių asmenų pernai žymiai sumažėjo, pastebi analitikai.
Rekordininkė čia Kroatija (-69,7 proc., nuo 17 522 iki 5 313), antri liko Nyderlandai (-37,6 proc.), trečia – Čekija (-12,3 proc.). Slovakijoje asmeninių bankrotų skaičius susitraukė 8,8 proc., pas kaimynus latvius – -7.3 proc. Dar viena vokiškai kalbanti šalis – Austrija kol kas rodo bankrotų kiekio mažėjimą – 4 proc. Didžiojoje Britanijoje asmenys pernai bankrutavo 2,5 proc. rečiau nei 2020-aisiais. Skandinavijos šalyse privačių bankrotų skaičiaus kritimas visai nedidukas ir panašu, kad netrukus gali persiversti į augimo pusę: Suomijoje – 1,5 proc., Švedijoje – 0,8 proc.
Panašu, kad šiais metais turėsime kur kas mažiau patrauklius privačių bankrotų skaičius, o santykis – „keturios šalys su augančiais bankrotais, o dešimt – su mąžtančiais“, turėtų apsiversti. Kiek didelis bus augimas, priklausys ir nuo valstybinės pagalbos, ir nuo finansinių problemų masto bei asmenų ir jų valdomų įmonių gebėjimo šiuos iššūkius įveikti.
