Šią savaitę M. Dubnikovas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad Lietuvos skolos palūkanos yra aukščiausios nuo 2014 metų, valstybei skolintis bus vis sunkiau, o pati skola brangs, todėl vis daugiau šalies pajamų bus skiriama jai išmokėti.
Eltai ekspertas patikslino, kad investuotojų į Lietuvos vertybinius popierius pajamos, o kartu ir šalies skolinimosi kaštai auga dėl politikų įgyvendintų „antiinfliacinių planų“ infliacijos poveikiui gyventojams sumažinti.
„Sutikime, kad antiinfliaciniai planai atkreipia investuotojų dėmesį. Mūsų šalis didina savo skolinimą. Tai ir palūkanos padidėja. Jeigu didės recesijos rizika, tai obligacijų pajamingumas augs. Tai yra vienas labai geras atspindys, kaip investuotojai žiūri į bendras situacijas ir į pačios šalies finansų valdymą“, – svarstė M. Dubnikovas.
Gyventojų perkamosios galios stabilumui kylant prekių ir energijos kainoms palaikyti Seime gegužę patikslintas valstybės biudžetas ir patvirtintas 2,26 mlrd. eurų „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketas. Jame 1 mlrd. eurų numatyta pažeidžiamiausių gyventojų pajamų didinimui ir energijos kainų augimo amortizavimui.
Be to, finansų analitiko teigimu, įtakos, nors ir nežymios, šalies obligacijų palūkanų brangimui turi ir birželio viduryje kilusi įtampa dėl Lietuvos apriboto plieno ir kitų juodųjų metalų tranzito iš Rusijos į Kaliningradą.
„Viena iš dedamųjų yra paskutinės kilusios kibirkštys dėl Kaliningrado tranzito. Čia viena iš dedamųjų. Ji nėra kažkokia esminė, kad čia labai baisiai padidėtų mūsų rizikos. Regionas vis tiek yra vientisas visų akyse“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Vis tik jis pažymi, kad naujoji palūkanų norma yra įprasta ir nėra pavojingas ekonominis signalas.
„Nenoriu pasakyti, kad pas mus kažkas esmingai blogai. Ta pati JAV dešimčiai metų skolinasi už 3 proc. Tik vyksta pinigų politikos normalizacija. 3 proc. už dešimtmetes obligacijas yra labai normali palūkanų norma“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.
2021 m. pabaigoje Lietuvos skola siekė 24,5 mlrd. eurų arba 8,7 tūkst. eurų vienam gyventojui.
Tuo metu Finansų ministerija penktadienį informavo, kad nuo liepos 1 d. „Lietuvos ekonomiką pasieks daugiau nei pusė milijardo eurų, skirtų amortizuoti dujų ir elektros kainų augimo dalį gyventojams“ – iki 9 ct/kWh kompensacijomis valstybė užtikrino, kad elektra visiems buitiniams vartotojams nebrangs daugiau nei 40 proc., o gamtinių dujų 27,5–41,5 proc., kompensuojant iki 54 centų jų kainos. Tam skirta 570 mln. eurų.
Kaip skelbė ministerija, Vyriausybės sprendimai nuo birželio pradžios gyventojams garantuoja perkamąją galią stiprinančias priemones, užtikrinančias, jog pažeidžiamų visuomenės grupių pajamos būtų didesnės ne mažiau kaip 15 proc., lyginant su praėjusiais metais. Nuo vasaros didėjo senatvės pensijos ir socialinės išmokos.
