Žada ilgą ir gilią duobę

Pagrindinis klausimas šiandien: ar infliacijos šuolis tėra trumpalaikė, pandemijos ir karo lemta problema, ar fundamentalus ilgalaikis poslinkis?

Naują pasaulinę vadovų apklausą šiemet atlikusi tarptautinė vadybos konsultavimo kompanija „McKinsey & Company“ skelbia, kad reikėtų ruoštis ilgesniam laikotarpiui.

Esą, jau pirmaisiais šių metų mėnesiais tapo aišku, kad šiemet ir kitais metais, o gal ir ilgiau, infliacijos lygis gerokai viršys centrinių bankų ir Europos Komisijos pageidaujamus 2 proc.

Iš viso apie 60 proc. išsivysčiusių pasaulio ekonomikų, įskaitant JAV ir ES, jau metų pradžioje susidūrė su didesne nei 5 proc. metine infliacija. Palyginimui, gegužę metinė infliacija Lietuvoje siekė 18,5 procentų.

O Rusijos invazija į Ukrainą ir dėl to įvykę energetikos, žemės ūkio bei mineralų rinkų sutrikimai įtvirtino nuomonę, kad duobė bus gilesnė ir ilgesnė, nei iš pradžių prognozuota.

Patikrintas metodas

Vadovaudamiesi nusistovėjusiu infliacijos valdymo planu, centriniai bankai visame pasaulyje ėmė didinti palūkanų normas, kad sumažintų pinigų paklausą.

Jungtinės Karalystės (JK) centrinis bankas birželio 16 d. jau penktą kartą iš eilės padidino bazinę palūkanų normą 0,25 proc. punkto (iki 1,25 proc.) ir įspėjo, kad tai – ne pabaiga. Anglijos bankas šių metų infliacijos prognozę taip pat padidino iki kiek daugiau nei 11 proc. ir prognozuoja ekonomikos smukimą šį ketvirtį.

JAV centrinis bankas (FED) bazines palūkanų normas šiemet padidino pirmą kartą nuo 1994-ųjų. Jos kilstelėtos 0,75 proc. punkto iki 1,5-1,75 proc. Maža to, FED prognozuoja, kad bazinė palūkanų norma metų pabaigoje gali pasiekti net 3,4 proc., o JAV BVP šiemet augs tik 1,7 procento. Dar kovą prognozuota, kad šalies ekonomika augs 2,8 procento.

Europos centrinis bankas (ECB), į pokyčius reaguojantis lėčiausiai iš didžiųjų pasaulio centrinių bankų, birželio viduryje taip pat pranešė apie palūkanų kėlimą.

Euro zona, apie dešimtmetį gyvenusi neigiamų palūkanų aplinkoje, liepą pradės palaipsniui didinti palūkanas 25 punktais. Šiuo metu ECB bazinė palūkanų norma vis dar siekia -0,5 proc.

Tiesa, Europos atveju ekspertams kyla abejonių, ar palūkanų kėlimas padės, nes euro zonoje kainų augimą didele dalimi lemia energetinių išteklių brangimas. O to ECB sukontroliuoti negali.

Net jeigu centriniams bankams pavyks pažaboti kainų augimą, tai užtruks. Prognozuojami dar bent vieneri aukštos infliacijos metai, kurie verslui bus sudėtingi.

Laikas ruoštis žiemai

„Auganti infliacija ir palūkanų normos, smunkantis vartojimas ir investuotojų pasitikėjimas, manau, pakirs dalį verslų. Priešingai nei COVID-19 atveju valstybė, tikėtina, paramos verslams neteiks. Todėl labiausiai rizikuoja ant pavojingos skolos ribos veikiančios bendrovės. (Saugia skola laikoma ne daugiau kaip 30-40 proc. įmonės turto vertės).

Pastarųjų metų pigių pinigų perteklius skatino verslus skolintis ir investuoti. Todėl tikėtina, kad nemažos dalies vidutinio dydžio bendrovių šis skolos rodiklis yra didesnis“, – komentuoja dr. Irmantas Norkus, advokatų profesinės bendrijos COBALT Lietuvos biuro vadovaujantis partneris ir verslo teisės specialistas.

Irmantas Norkus
Foto: Organizacijos nuotr.

Pasak jo, recesijoms ar ekonominėms krizėms yra būdingas išaugęs nemokumo procesų skaičius ir turto perskirstymas – įmonės susiduriančios su sunkumais yra priverstos arba siekia išparduoti savo turtą, kad sumažintų skolas.

„Manau, 2023 m. matysime abu šiuos recesijos aspektus. Vėstančios ekonomikos kontekste dalis Lietuvos įmonių ieškos struktūrinių sprendimų – atsisakys nepagrindinių verslų, junks ir optimizuos atskirus padalinius. Pinigų turintys finansiniai investuotojai vis dar ieško investavimo galimybių. Todėl, tikėtina, kad šiais ir kitais metais matysime verslo ir turto įsigijimo sandorių“, – prognozuoja verslo teisės žinovas.

Pašnekovas primena, kad recesijos metu diskusijos ir ginčai tarp kreditorių ir skolininkų paprastai aštrėja. Taip pat, dažno bankroto atveju keliamas vadovų atsakomybės klausimas – kas kaltas, kad bendrovė nesugebėjo vykdyti savo įsipareigojimų.

„Neatmestina, kad teisminių procesų matysime daugiau. Manau, kad būtina įvertinti ginčo ir asmeninės atsakomybės aspektus. Bendrovės sandoriai, dėl kurių naudingumo gali būti abejojama, turi būti tinkamai pagrįsti. Pats laikas ruošti roges žiemai“, – sako dr. I. Norkus.

Pabrangusią energiją gamins patys

Didžiųjų Lietuvos įmonių vadovai sako iššūkiams jau esantys pasiruošę. Štai, NT vystytojai imasi patys gaminti elektrą, toliau samdo naujus specialistus ir drąsiai skolinasi projektų įgyvendinimui.

„Į elektros kainos augimą reaguojame tiesiogiai – savo poreikiams statomės nutolusią saulės jėgainę, kuri patenkins net 85 proc. EIKA grupės elektros poreikio. Taip pat daugiau investuojame į savo NT portfelio energinį efektyvumą. Tai ne tik sumažina mūsų priklausomybę nuo energijos kainų, bet ir atitinka EIKA grupės tvarumo strategiją“, – sako Domas Dargis, NT bendrovės EIKA generalinis direktorius.

Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Šiemet EIKOS grupė suplanavusi ir rekordines investicijas. Tačiau D. Dargis sako, kad dėl didelės biurokratijos ir neefektyvumo Vilniaus savivaldybėje ne visi suplanuoti projektai šiemet bus pradėti.

„Padidėjusios statybų kainos mūsų tempo kol kas nekoreguoja. Tačiau daug atsargiau vertiname naujus įsigijimus“, – priduria pašnekovas.

Besiplečianti grupė šiemet toliau samdo naujus darbuotojus. Tačiau daugiausia ieškoma specialistų naujoms veikloms. NT srityje reikšmingi darbuotojų skaičiaus pokyčiai nenumatomi.

D. Dargis dėsto, kad NT veikla beveik visada yra vystoma iš dalies skolintu kapitalu ir šiemet tai nesikeis.

„Dirbame praktiškai su visais didžiausiais Lietuvoje veikiančiais bankais. Taip pat dalį projektų finansuojame obligacijomis, kurias leisime ir ateityje. Visgi mūsų skolos ir turto santykis yra žemesnis nei 50 proc., tad didesnių palūkanų įtaka mums yra sąlyginai nedidelė“, – teigia EIKOS vadovas.

Paklaustas apie būsto kainas, jis teigia didelių rezervų tolimesniam kainų augimui nematantis, mat jos pastaruoju metu ir taip yra nematytose aukštumose. Užtat komercinių patalpų nuomos kainų augimui vietos dar yra, nes jos, esą, nesikeitė nuo 2010 metų.

Plėtrą pristabdė

Apsukų šiemet nemažina ir prekybininkai, bet užsimena, kad plėtrą kitąmet veikiausiai teks pristabdyti.

„Neturime nė vienos paskolos. Tad ir rizikų iš esmės neturime. Tiesą pasakius, mums netgi yra naudinga, kad bazinės palūkanos pakils, nes kai turime sąskaitoje likutį, esant neigiamoms palūkanoms mokame procentus už tai“, – sako „Rivonos“ ir „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas bei vadovas Dainius Dundulis.

Šiemet jo vadovaujamos bendrovės nestabdo ir investicijų – visos, kurios buvo suplanuotos šiems metams, įskaitant parduotuvių, asortimento ir darbuotojų sritis, bus įgyvendintos. Tačiau nauji projektai kol kas nepradedami, o kitų metų planai dar dėliojami.

Dainius Dundulis

„Norėdami kitais metais toliau plėstis su tokioms nekilnojamojo turto (NT) kainomis, savo prekybos centruose parduodamas prekes turėtume smarkiai pabranginti. O to daryti neturime noro, nes mūsų koncepcija ne tokia. Dirbame nišoje, kurioje privalome viską daryti labai efektyviai“, – sako prekybos tinklo vadovas.

Visgi, jis užsimena, kad kai kurių produktų brangimas yra neišvengiamas. Pavyzdžiui, aliejus didmeninėje rinkoje pabrango 2-3 kartus, tad teko kelti jo kainą ir parduotuvių lentynose. Dalį išaugusių prekių kainų „Norfa“ prisiėmė ant savo pečių, susimažindama maržą. Tačiau kai kurių prekių kainos vis tiek kilo.

D. Dundulis taip pat mini, jog aukšta infliacija bei kylančios bazinių palūkanų normos nei darbuotojų skaičiui, nei jų atlyginimų dydžiui „Norfos“ tinkle neturės. Atlyginimai tinkle kils, jei juos didins ir konkurentai.

Paklaustas ar tikėtini tiekėjų bankrotai, „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas to neatmeta. Esą labai sudėtingoje padėtyje yra duonos gamintojai. Bet jis priduria, kad blogiausiu atveju pirkėjai lentynose neras pamėgtos duonos, kurią pakeis kita.

Esame geriau pasiruošę

Ekonomistas ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, sako, kad prekyba kol kas laikosi neblogai. Skaičiai, pasak eksperto, rodo, kad maisto vartojimas dar nemažėja. Tiesa, jau matosi, kad gyventojai ima riboti pramoninių prekių pirkimą, atideda planuotą buitinės technikos atnaujinimą, namų remontus.

„Stabtelėjimo dar nesimato, bet jis bus. Kainos jau ima kandžiotis, tad žmonės bus priversti peržiūrėti savo vartojimo įpročius“, – prognozuoja ekonomistas.

Kartu jis ramina: esame turtingesni ir geriau pasiruošę nei prieš ankstesnę, 2008-ųjų krizę.

Marius Dubnikovas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Metų perspektyvoje 18 ar 20 proc. infliacija išties atrodo labai baisiai. Bet prisiminkime, kad pastaruosius 6 metus atlyginimai augo maždaug po 10 proc., o infliacijos beveik nebuvo. Noriu pasakyti, kad žmones turi pinigų absorbuoti brangimą. Bet savo gyvenimo kokybę visi vertiname pagal praėjusius metus. Tad psichologinis spaudimas dėl brangimo yra“, – konstatuoja M. Dubnikovas.

Lietuvos bankas (LB) skaičiuoja, kad šiemet pirmą kartą po dešimtmečio pertraukos realusis darbo užmokestis dėl aukštos infliacijos neaugs (darbdaviai, prognozuojama, kels atlyginimus, bet mažiau nei siekia infliacija), o veikiausiai netgi mažės maždaug 3 procentais. Kitais metais prislopus infliacijai darbo užmokestis vėl turėtų kilti.

Sulėtėjo turizmas, transportas ir statybos

Bene sudėtingiausioje padėtyje, pasak M. Dubnikovo, yra turizmo sektorius.

„Šiemet didelė dalis verslų dar gyvena pakankamai gerą gyvenimą. Tai matosi iš įmonių pusmečio rezultatų. Kol kas yra tik keli specifiniai sektoriai, kuriems darosi sudėtinga. Pirmiausia tai turizmas ir HoReCa (liet. viešbučiai, restoranai ir kavinės). Šiandien, mano žiniomis, viešbučių užimtumas tesiekia apie 60 proc. priešpandeminio lygio. Sektoriaus įmonės spėjo tik porą mėnesių pasidžiaugti augimu. Dabar apsukos vėl ima lėtėti“, – dėsto pašnekovas.

Beprotiškas žaliavų ir energijos kainų augimas į gana sunkią padėtį įstūmė ir statybų sektorių. Ekonomisto teigimu, jau yra objektyvių problemų su valstybės užsakymais, kuriuos laimėję statybininkai atviri: sumokėti baudas pigiau, nei įgyvendinti sutartis dabartinėmis kainomis.

Nekokios nuotaikos ir privačių projektų segmente. Iki vasaros statytojai dar galėjo išaugusias sąnaudas perkelti pirkėjams, bet dabar pirkėjus jau gąsdina kainos. Tad kai kurie projektai stabdomi.

ECB planai didinti bazines palūkanų normas šias tendencijas tik sustiprins.

Ekonomistas mini ir transporto sektorių, kuris turi koreguoti savo veiklą dėl pabrangusių degalų. Kenčia tiek krovinių, tiek keleivių vežimo įmonės, įskaitant miestų viešojo transporto kompanijas.

Bankrotų daugės

Bankrotų, ekonomisto manymu, padaugės. Bet augimas bus gerokai nuosaikesnis nei per ankstesnę krizę, nes ir įmonių įsiskolinimo lygis yra gerokai žemesnis nei 2008 m.

„Sunkumai, ko gero, neišvengiami. Bet netapatinkime dabarties su 2008 m. įvykiais. Mūsų visų – tiek žmonių, tiek valstybės – ekonominė padėtis yra kur kas geresnė. COVID-19 ekonominio susitraukimo beveik nepatyrėme, dėl pandemijos gavome papildomą ES finansavimą, o eksportui praėję metai buvo rekordiniai“, – stiprybes vardija M. Dubnikovas.

Pasak jo, galima tikėtis, kad Lietuvoje infliacija išliks aukšta iki metų pabaigos. Kitąmet dėl ekonomikos lėtėjimo, didesnių palūkanų ir kitų veiksnių jis ims slopti.