„Klaipėdos sąsiauris priskiriamas labai pakeistų vandens telkinių grupei, kurio hidromorfologinė, fizinė ir cheminė būklė dėl ūkinės veiklos yra stipriai pakitusi“, - teigiama AAA paviešintoje ataskaitoje „Paviršinių, gamybinių, komunalinių nuotekų kiekis ir kokybė Klaipėdos uosto akvatorijoje 2020 metais“.
Šiemet pateikti duomenys rodo, kad į labiausiai teršiamą Kuršių marių dalį – 12 km Klaipėdos sąsiaurį nuo Kiaulės nugaros iki jūros vartų – leidimus išleisti nuotekas turėjo 21 įmonė, valdanti 67 nuotekų išleistuvus. Per metus jais į Kuršių marias pateko daugiau nei 87 mln. kub. metrų nuotekų.
Nuotekos išleidžiamos pagal AAA išduotus integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) taršos leidimus.
Išleidžiamų nuotekų kokybė skiriasi
AAA duomenimis, didžioji dalis, per 70 mln. kub. metrų, į marias išleidžiamų nuotekų yra nereikalaujančios valymo ir išvalytos iki reikiamų normų – 16 mln. kub. metrų. Prie pirmųjų priskiriamas aušinimo vanduo, paviršinės nuotekos, Lietuvos jūrų muziejaus gamybinės nuotekos.
Tačiau į vandens telkinį taip pat pateko ir nepakankamai išvalytos (257 tūkst. kub. metrų) bei visiškai nevalytos (74 tūkst. kub. metrų) nuotekos.
Ataskaitoje pažymima, kad daugiausia nepakankamai išvalytų nuotekų išleido AB „Vakarų techninė tarnyba“ Malkų įlankoje (85,82 tūkst. kub. metrų), UAB „Malkų įlankos terminalas“ (47,20 tūkst. kub. metrų), AB „KLASCO“ (40,01 tūkst. kub. metrų).
Nevalomas nuotekas išleido AB „Vakarų techninė tarnyba“ centrinėje uosto dalyje (58,59 tūkst. kub. metrų) ir UAB „Baltic Premator Klaipėda“ (10,18 tūkst. kub. metrų), AB Kruizinių laivų terminalas (3,98 tūkst. kub. metrų), AB „KLASCO“ (1,41 tūkst. kub. metrų).
Teršalų kiekiai metams bėgant nekinta
Kaip teigia ataskaitą parengę ekspertai, kartu su nuotekomis į marias pateko per 1953 tonas teršalų. Šis kiekis buvo mažesnis nei 2019 metais, tačiau praktiškai atitiko 2018 metų lygį. Išleistų su nuotekomis teršalų kiekis 2017–2020 metais vidutiniškai kasmet siekė 2115 tonų.
Daugiausia teršiančių medžiagų pateko su AB „Klaipėdos vanduo“ komunalinėmis ir paviršinėmis nuotekomis – 1799 tonos. Kitos įmonės iš viso išleido 154 tonų teršalų.
Iš bendro įmonių sąrašo išskiriama AB „Klaipėdos vanduo“, kurios išleistuvais kartu su komunalinėmis ir lietaus nuotekomis į marias pateko 212 tonų chloridų, 122 tonos bendrojo azoto, 117 tonų skendinčių medžiagų, 68 tonos nitratų azoto, 35 tonos amonio azoto, 0,6 tonos naftos produktų ir kitų teršalų.
Į Kuršių marias su kitų objektų nuotekomis daugiausia išleista cheminio deguonies suvartojimo medžiagos ir chloridų, atitinkamai 931 tonos ir 270 tonos. Dauguma įmonių su nuotekomis išleido skendinčių medžiagų (191 tona), biocheminio deguonies suvartojimo medžiagos (162 tonos), bendro azoto (133 tonos), bendro fosforo (8 tonos).
Kitų teršalų - naftos produktų, sunkiųjų metalų ir kitų medžiagų - bendras kiekis sudarė 5,57 tonos. Pastarajame aptinkamas švinas, cinkas, gyvsidabris, varis, aliuminis ir kiti metalai.
„Grigeo Klaipėda“ sąraše nėra
Prieš dvejus metus taršos incidento epicentre atsidūrusi uostamiesčio kartono gamintoja „Grigeo Klaipėda“ ataskaitoje neminima. AAA pažymi, jog pirminio nuotekų valymo pati bendrovė nebeatlieka. Nuo 2020 m. sausio mėnesio jos gamybinės nuotekos tiesiogiai perduodamos į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valymo įrenginius.
Remiantis ankstesnių metų duomenimis, bendrovė į nuotekų valymo įrenginius per metus išleisdavo nuo 700 tūkst iki 1 mln. kubinių metrų nuotekų, arba apie 1 proc. visų į uosto akvatoriją išleistų nuotekų.
Šios bendrovės nuotekose iki pirminio valymo buvo aptinkamos organinės kilmės medžiagos: biocheminio deguonies suvartojimo medžiagos, bendrasis azotas ir bendrasis fosforas.
Baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai pareikšti bendrovei ir keliolikai fizinių asmenų ketinama atversti rugsėjį. „Grigeo Klaipėda“ yra skelbusi, jog dėl taršos prisiima teisinę ir moralinę atsakomybę bei savo iniciatyva įgyvendina teršalus iš Kuršių marių šalinančias aplinkos atkūrimo priemones.
