„Brent“ naftos ateities sandoriai piką buvo pasiekę birželio 8–10 dienomis. Vėliau kainos smuko, bet tai truko neilgai. 10 ar 12 dienų. Po to vėl stebime kainų augimą. Žinoma, jos dar žemesnės nei buvo piko metu.
Tam yra priežastys: neramumai Libijoje ir Ekvadore. Libija yra labai svarbus tiekėjas Europai. Didelis neapibrėžtumas naftos kainose atsirado dėl to, kad mes nusprendėme atsisakyti rusiškos naftos.
Dabar turime gan nestabilią padėtį vienoje OPEC narėje, Libijoje. Atitinkamai dėl prastėjančių gyvenimo sąlygų – neramumus Ekvadore. Dramatizuoti tos situacijos nereikia, nes OPEC yra priėmęs sprendimą padidinti naftos gavybą, plius 400 tūkst. barelių per dieną birželį ir plius 648 tūkst. barelių per dieną liepą ir rugpjūtį“, – dėstė jis.
A. Bartkus pastebėjo, kad dėl to didžiausias vaidmuo teks Katarui, Jungtiniams Arabų Emyratams, Saudo Arabijai.
„Naftos rinka yra bendra. Pavyzdžiui, gamybinių pajėgumų stoka JAE kartais bandoma kompensuoti papildomais pajėgumais Saudo Arabijoje“, – sakė jis.
Ekonomistas aiškino, kad ragino nepamiršti, kad OPEC apie 2020 metus kelis kartus skelbė, kad padidins naftos gavybą.
„Lyginant faktą su deklaravimu, matydavome, kad jie nesugebėdavo šio dalyko padaryti. Dabar plius 650 tūkst. barelių per dieną yra gera žinia, tačiau jos nepriimame kaip pilnai realizuojamos. Duokime laiko jam pademonstruoti, kad šįkart jie tikrai sugebės tą dalyką padaryti“, – sakė jis.
A. Bartkus sakė, kad svarbus medienos tiekėjas buvo Rusija ir Baltarusija.
„Atitinkamai saitų su ja nukarpymas reiškia, kad žaliava bus brangesnė. Tai atsiliepia ir popieriaus sektoriui, jis neišvengiamai bus brangus. Tai pagreitino ir pati Rusija, kuri įvedė sankcijas, draudžiančias pardavinėti medienos atliekas, kurios svetur buvo naudojamos kaip biokuras.
Sudėjus visus faktorius, turime labai susitraukusią pasiūlą. Dėl to kaina kaina natūraliai yra aukštesnė ir išliks aukšta“, – sakė jis.
Kalbant apie grūdus, jų kaina, pasak A. Bartkaus, sumažėjo, nes visi suprato, jog baimės apie badą yra nepagrįstos.
„Vienas tos baimės šaltinių, kas pūtė ją, buvo pati Rusijos Federacija. Jie bandė išgąsdinti Europos Sąjungą, kad Šiaurės Afrikos regione ir kitose Afrikos šalyse, Nigeryje ir pan. kils bado banga. Tada jie plūs į Europą. Europa yra išgyvenusi šitą pabėgėlių krizę ir kartoti to dalyko nenori.
Tačiau pažiūrėjus struktūrą tiek rusiško, tiek ukrainietiško eksporto, matome, kad Rusija grūdus pardavinėjo Artimųjų Rytų valstybėms, Turkijai, Izraeliui, Sirijai, Libijai, Egiptui, Alžyrui, Nigerijai, Nigeriui, Sudanui. Tai tos valstybės, kurios tikrai neprisijungs prie labai griežtų sankcijų Rusijai. Pavyzdžiui, Turkija, labai svarbi jų rinka deklaruoja, kad jie bus savotiškas likęs tiltas tarp civilizuoto pasaulio ir Rusijos“, – sakė jis.
A. Bartkus apibendrino, kad dabar yra labai įtemptas laikas.
„Turėdami labai didelius neaiškumus tiekimo grandinėse, turėdami labai didelį neaiškumą žaliavų kainose tiesiog turime konstatuoti, kad netgi, kai jos stabilizuosis, vis tiek jos bus aukštos. Viską, ką gaminsime, bus brangu“, – sakė jis.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
