Įkyriai siūlo įsigyti

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas „Delfi“ pasakojo, kad prasidėjus karui pramoniniai metalai brango kartais. Kaina, kaip atsiminė, buvo pakilusi ir iki 1,8 tūkst. Eur už toną, kas, kaip skaičiavo, buvo apie tris kartus daugiau nei prieš pandemiją.

Visgi vėliau situacija kiek stabilizavosi. Pasak jo, atėjo supratimas, kad tokios aukštos žaliavų kainos atgraso investuotojus ir jie nebeinvestuoja į ilgalaikius projektus, nes jie jiems, paprasčiausiai, pasidarė per brangūs.

„Metalo perpardavinėtojai, arba kitaip, tiekėjai, nes liejyklos pačios žaliavos mažesniais kiekiais tiesiogiai įmonėms neparduoda, dabar yra išsigandę, kad liks su tomis brangiomis žaliavomis, kurių šiai dienai niekam nebereikia.

Jie pradėjo mažinti kainas ir šiandien grįžome ikikarinio lygio, kuris yra apie 1,2-1,4 tūkst. Eur tonai.

Atsirado didelis prekybininkų suinteresuotumas tas žaliavas kuo greičiau parduoti, nes visi labai bijo būti prisipirkę brangių žaliavų, kai niekam jų nebereikia. Visi bijo tos situacijos ir labai agresyviai vienas kitam lipdami per galvas bando dalyvauti konkursuose ir tas žaliavas išparduoti“, – teigė M. Gudas.

Mantas Gudas

Jis aiškino, kad tendenciją, jog žaliavų kaina galimai mažės, rodo ir tai, kad pandemijos metu pramonės gamintojai pinigus tiekėjams visada mokėdavo į priekį, tai yra prieš gaudami prekę, tačiau dabar keičiasi ir tai.

„Dabar viskas vėl grįžta į įprastus laikus, vėl kalbama apie mokėjimų atidėjimus, atsiranda lankstumas. Tai rodo, kad rinka keičiasi, normalizuojasi ir indikuoja, kad tiek, kiek dabar yra metalų, jų tiek nebereikia“, – sakė pramonininkų atstovas.

Tai, kad prekybininkai šiandien skuba išsivalyti sandėlius ir pramoninį metalą kuo skubiau parduoti, kol nenukrito kainos, kaip tikino, nėra Lietuvos tendencija. M. Gudas patikslino, kad čia kalbama apie stambias įmones Europoje.

„Todėl šiuo metu besikeičianti situacija kaitina tų įmonių sandėlius ir metalo tiekėjai, perpardavinėtojai stengiasi parduoti. <...>

Yra dingusi ir arogancija, kelia telefonus, kviečia atvažiuoti į svečius, klausia, ar kas neorganizuoja kokių konkursų“, – sakė jis.

Kai kurios įmonės, kurioms šiandien metalas reikalingas, kaip žaliava, kaip pabrėžia, nors ir numano, kad kaina kris, laukti geresnių laikų tiesiog negali.

„Brangiausias dalykas gamybininkui yra stovėti be darbo, o kad jo turėtum, turi būti ir žaliavos“, – sakė jis.

M. Gudas tikino pats esantis įsitikinęs, kad žaliavų kainos mažės.

„Tik klausimas, kiek, nes iš kitos pusės pramonė labai imli energetikos kainoms, o jos nežada kristi, yra brangi logistika. Žaliavų gamintojai yra tarp kūjo ir priekalo“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie energetikos kainos jis pabrėžė, kad pramonė jau ruošiasi žiemai.

„Praėjusi žiema buvo šilta, bet jei ji būtų buvusi šalta, būtume išdeginę rekordiškai didelį kiekį dujų, tai nežinau kokiame lygyje būtų buvusios kainos. Nežinau, kiek dabar spėsime pasiruošti, bet, panašu, kad žiema bus sudėtinga. Prognozuojama, kad energetika bus dar brangesnė“, – svarstė jis.

Net norėdami užsipirkti, neturėtų iš ko

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius kalbėjo, kad šis reiškinys apie šiuo metu tiekėjų siūlomas įsigyti žaliavas, yra dėsningas, mat kainos yra didelės ir jų kainų pike visi stengiasi žaliavas parduoti.

„Požymių, kad tiekėjai stengtųsi parduoti, aš asmeniškai negirdėjau, bet yra baisesni dalykai –infliacija ir antiinfliacinių priemonių nebuvimas, kurios aiškiai susijusios su tuo, kad įmonės, kainoms kylant, nebeturės už ką tas siūlomas žaliavas įsigyti“, – teigė jis.

Rimas Varkulevičius

Pasak jo, daugelis Lietuvos gamintojų žaliavas užsipirkinėja nedideliais kiekiais ir tam įtakos turi apyvartinių lėšų trūkumas.

„O kada jų nėra, žaliavų užsiperki tik tam, kad tiesiai paduotum į gamybą.

Įmonės pakimba ant egzistencinės rizikos, o prie to dar ir infliacinė rizika, nes vartotojas bet kada gali atsisakyti pirkti prekę. Manau, kad jei tiekėjai jau patys siūlo aukštomis kainomis pirkti žaliavas, tai – blogas ženklas, nes yra perteklius.

Kas liūdniausia, neveikia konkurencijos priemonės, kaip būdavo, kad jei yra didelė pasiūla, kris kainos. Egzistuoja susitarimai tarp tiekėjų laikyti kainas.

Pažiūrėkite į degalų kainas, turime daug žemesnį žaliavinės naftos rodiklį, bet degalai kainuoja rekordiškai daug“, – svarstė jis.

Gelbsti kontraktai

Redakcija susisiekė su keletu metalą iš užsienio importuojančių Lietuvos įmonių.

UAB „Umega Agro“ direktorius Ramūnas Galvanauskas redakcijai pasakojo, kad su įkyriais metalo žaliavų tiekėjais jų įmonei susidurti neteko, tačiau galimai situaciją gelbsti jau sudaryti kontraktai su tiekėjais.

„Gal dėl to, kad pas mus viskas yra pagal kontraktus, kurie sudaro ketvirčiui, pusmečiui ir padriki užsakymai nėra sudaromi.

Kad metalo poreikis dabar sumažėjo, girdėjau, dėl to krinta ir metalo kainos, bet kol kas labai niekas neskambina ir nesisiūlo. Nesimėtome iš kur šiandien nupirkti žaliavą“, – teigė jis.

Vėdinimo sistemų UAB „Systemair“ vadovas Mindaugas Martišius, kurio įmonė taip pat importuoja metalą, kaip žaliavą gaminiams, tikino iš kolegų kalbas apie suintensyvėjusius pardavėjus girdėjęs, tačiau jo įmonė to taip pat nepajuto.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)