Projektu siekiama lengvinti užsieniečių įdarbinimo tvarką ir siekiama pritraukti į Lietuvą aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų bei sukurti jiems patrauklią imigracijos sistemą.
Už UTPĮ pakeitimus balsavo 83, prieš buvo 7, susilaikė 14 Seimo narių.
Daugiausiai dėmesio svarstant įstatymo projektą sulaukė pakeitimai, kuriais leidžiama įsidarbinti neteisėtiems migrantams, praėjus 12 mėn. po jų sulaikymo. Pasak įstatymo projektą pristačiusio Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Audroniaus Ažubalio, tokie pakeitimai išdarkė įstatymo projektą ir pataisų teikėjai sabotavo valstybės saugumą.
„Norėčiau paaiškinti, kodėl nebalsavau už šį įstatymą, kurį kuruoju nuo 2006 m. Šis įstatymas dabar, kokį mes priėmėme, atidaro visus šliuzus nelegaliai migracijai. Tą gali tvirtinti mūsų visos specialios tarnybos, nuo VSAT, VSD ir kitų”, – ketvirtadienį Seime teigė A. Ažubalis.
Jam prieštaravo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” narys Vytautas Bakas, tikinęs, kad priimti pakeitimai remiasi NATO šalių praktika valdant migracijos krizes.
„Nuoširdus ačiū visiems, bet noriu pasakyti, kad mes šioje salėje priėmę sprendimą, remdamiesi NATO šalių praktika valdant migracijos krizes ir manau, kad Lietuvos pavyzdžiu eis ir kitos Europos Sąjungos, Vakarų šalys, kurioms tikrai svarbu įveikti migracijos krizę, o ne ją gilinti”, – aiškino V. Bakas.
Galiausiai, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtino, kad svarbiausia šiuo metu yra išlaikyti buvusią valstybės poziciją nelegalių migrantų atžvilgiu nesukurti naujo traukos faktoriaus.
„Kalbant apie iššūkius, norėčiau priminti, kad visos priemonės, kurių ėmėsi Lietuva valdant migracijos krizę, pasiteisino. Nepaisant epitetų, kurių tenka sulaukti man asmeniškai, priemonės pasiteisino ir manau, kad tai labai svarbu“, – sakė A. Bilotaitė.
„Šiuo metu per birželio mėnesį, apgyvendinimo vietas jau paliko 430 neteisėtų migrantų, tiesiog išėjo ir nebegrįžo“, – pridūrė ji.
Projekte numatyta galimybė nuo 2023 m. sausio 1 d. visiems užsieniečiams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis užsienyje – prašymus per tarpininką pateikti Migracijos departamentui.
Prašymai išduoti leidimą laikinai gyveni bus nagrinėjami greičiau, o nuo 2023 m. liepos 1 d. atsisakoma nacionalinių vizų, gautų dėl darbo. Užsieniečiai, kurie šiuo metu kreipiasi dėl nacionalinės vizos išdavimo darbo tikslu, galės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu ne tik būdami Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kai dirbama turint leidimą laikinai gyventi, užtikrinamos užsieniečių socialinės garantijos.
Siekiant didinti Lietuvos patrauklumą ketinantiems studijuoti ar studijuojantiems užsieniečiams, siūloma mažinti rinkliavą už leidimų gyventi išdavimą – taikyti 50 proc. nuolaidą valstybės rinkliavai už prašymą išduoti arba pakeisti leidimą gyventi. Taip pat užsienietis studentas, galėjęs lengviau gauti leidimą laikinai gyventi tik 2 metus po studijų baigimo, tą padaryti galės per 10 metų nuo studijų baigimo dienos.
Taip pat Įstatymo projekte numatyta panaikinti apribojimą užsieniečiams studentams dirbti 20 valandų per savaitę. Be to, studijas Lietuvoje baigusius užsieniečius siūloma vieną kartą atleisti nuo rinkliavos už leidimų gyventi išdavimą.
Numatytais UTPĮ pakeitimais sudaroma galimybė visai šeimai atvykti į Lietuvą, kai abu sutuoktiniai turi leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu.
Siekiant priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius ir sudaryti jiems kuo palankesnes sąlygas, įstatymo projektu taip pat tikslinamos laikinosios apsaugos suteikimo nuostatos. Numatomi palengvinti atvykimo, buvimo, įsidarbinimo reikalavimai, užtikrinamos kitos priėmimo sąlygos.
Pagal įstatymo projektą darbdavys galės rinktis, ar įdarbinti užsienietį, turintį reikiamą kvalifikaciją ar vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, ar įsipareigoti užsieniečiui mokėti ne mažesnį nei metinis vidutinis mėnesinis šalies ūkio bendrojo darbo užmokesčio dydis darbo užmokestį.
Taip pat, trumpinami leidimų laikinai gyventi išdavimo terminai: anksčiau taikytas 4 mėn. laikotarpis trumpės iki 3 mėn., aukštos kvalifikacijos darbuotojams – iki 1 mėn. Juos gauti bus galima dar būnant užsienio valstybėje. Dabar leidimą gyventi užsienietis gali gauti tik fiziškai būdamas Lietuvos teritorijoje, o tam, kad į ją atvyktų, gali reikėti vizos.
