„Mes jau buvome įėję į tą 20 procentų ribą, to buvo galima tikėtis, o dabar perlaužta svarbi psichologinė riba, nes žmonės mėgsta apvalius skaičius ir jeigu kas nors dar nejuto tų kainų pokyčių, tai dabar jie yra akivaizdūs“, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas.

„Tokie skaičiai sukelia abejones – ką vartoti, kodėl vartoti, pirkti ar nepirkti. Tokia infliacija reiškia, kad antroje metų pusėje matysime mažėjančius pardavimus, o verslas tikrai tai pajus“, – pridūrė jis.

Anot jo, peržengta 20 proc. riba yra reikšminga, o ją Lietuvoje lėmė brangstantys energetiniai ištekliai.

Marius Dubnikovas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Stebina tuo, kad tokio skaičiaus nematėme nuo 1996-ųjų, tai reikšminga infliacija. Pagrindinės priežastys, matyt, yra energetika, kuri toliau auga, brangsta kuras“, – sakė M. Dubnikovas.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad toks infliacijos lygis viršijo lūkesčius, o liepą dėl brangstančios elektros ir dujų ji turėtų būti dar didesnė.

„20 procentų yra šiek tiek lūkesčius viršijusi riba, aš tikėjausi, kad ji bus peržengta liepą – nepamirškime, kad tada brangs dujos ir elektra, tai reiškia, kad infliacija bus dar didesnė ir tik gal rugpjūtį ji ims mažėti“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad dėl toliau rekordus gerinančios infliacijos nereikėtų stebėtis, nes galioja vis dar tie patys veiksniai – žema palyginamoji bazė, Rusijos karo Ukrainoje įtaka, paaštrinusi ir taip sudėtingą tarptautinę žaliavų situaciją, bei vidiniai veiksniai Lietuvoje, pavyzdžiui, brangstančios paslaugos.

„Kadangi brangsta platus žaliavų spektras, tas impulsas nuvilnija per pridėtinės vertės grandines labai plačiai. Kai yra sąnaudų spaudimas, natūralu, susikuria bendri ekonomikos dalyvių infliaciniai lūkesčiai ir kainos kyla kartais ir pamatuotai, o kartais bandant įskaičiuoti ir būsimus augimus“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Foto: DELFI / Tomas Juodelis

Pasak jos, kol kas infliacijos tempai išlieka rekordiniai nuo praėjusio amžiaus ir tai yra šių metų tendencija, tačiau kitais metais nuo tokios aukštos palyginamosios bazės kainų augimas neturėtų būti toks spartus. Visgi nerimo kelia situacija dėl grūdų išvežimo iš Ukrainos ir būsimo derliaus.

„Yra nerimo ženklų dėl šių metų rudens, nes vien kalbant apie maisto prekes yra daug nerimo, susijusio su Rusija ir Ukraina, nes tai reikšmingos maisto žaliavos, Ukrainai sudaromos reikšmingos kliūtys išvežti derlių. Koks bus ruduo, priklausys nuo daugelio veiksnių, kurie jau nebe ekonomikos rėmuose, o priklausys nuo derliaus rezultatų, kuriuos lemia oro sąlygos, ir nuo geopolitinės aplinkos. Tai neapibrėžtumo yra daug, ir pasakyti, kada konkrečiai bus pikas ir jau mažėjimas, nėra lengva“, – sakė ji.

Ž. Maurico teigimu, Lietuvoje kainos kyla iš inercijos, o brangstantis maistas infliacijai daro tokią pat reikšmingą įtaką, kaip ir energetika, o ateityje gali dar labiau brangti ir paslaugos.

„Lietuvoje kyla visų kategorijų kainos, kai kur kilimas yra labai didelis. Nors dar nėra detalių duomenų, tačiau atrodo, kad maisto kainos infliacijai jau daro ne mažesnę įtaką nei energetika. Maistas brangsta sparčiausiai Europoje, nenustebčiau, jeigu dar labiau brangs paslaugos, toks naratyvas jau girdimas iš pajūrio kurortų“, – sakė Ž. Mauricas.

Jo teigimu, dabartinė aukšta infliacija didina defliacijos tikimybę kitais metais, rinkoje jau matyti tokių signalų, pavyzdžiui, pingantis metalas.

Žygimantas Mauricas

„Kuo didesnė infliacija dabar, tuo didesnė defliacijos tikimybė kitais metais, tam tikri pirmi ženklai jau matyti – metalo kainos ženkliai pakritusios, o ir maisto kainų augimas nesitęs amžinai. Pasivažinėsime amerikietiškais kalneliais kaip reikiant“, – sako „Luminor“ ekonomistas.

Metinė infliacija Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, buvo 20,5 proc., o mėnesio – birželį, palyginti su geguže – 2,2 proc., trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.