Žiniose įmonės vadovas tikino, kad recesija, klabant paprastai, bendrai reiškia ekonomikos lėtėjimą.
„Prieš tai buvo kalbama apie stagfliaciją, bet matome, kad centriniai bankai, pradedant Anglijos centriniu banku, JAV centriniu banku, ėmėsi priemonių infliacijai suvaldyti ir ECB dabar jau taip pat pranešė apie palūkanų normų didinimą. Tai reiškia, kad centriniai bankai paprasčiausiai bando apriboti vartojimą ir mažinti paklausą. Šiuo atveju, tikriausiai infliacijos kilimas bus suvaldomas, bet BVP augimas lėtės.
Šiuo atveju iš dviejų blogybių, tikriausiai, renkamasi mažesnė, tai yra recesija“, – sakė jis ir patikino, kad ji yra neišvengiama ir visi sprendimai rodo, kad einama link to.
„Šių dienų rinkoje yra labai didelis neapibrėžtumas dėl Rusijos ir Ukrainos karinio konflikto, tiekimo grandinės nėra atsigavusios po pandemijos, todėl jokių teigiamų prielaidų, kad ekonomika ir toliau galėtų augti, šiai dienai nėra“, – tikino vadovas.
Pasak jo, bendrai didžiausia recesijos rizika yra toms šalims, kurios šiai dienai yra tiesiogiai priklausomos nuo energijos šaltinių iš Rusijos bei nuo teikimo grandinių.
„Pavyzdžiui, Vokietijai yra prognozuojamas ekonomikos sulėtėjimas, matome, kad jis jau buvo pirmąjį ketvirtį Vakarų Europoje. Prancūzijoje augimas buvo minusinis.
Tikėtina, kad antrame ir trečiame ketvirčiuose ir kitų metų pradžioje tendencijos bus tos pačios“, – sakė direktorius.
Baltijos šalys, kaip aiškino, pandemijos metu buvo vienos atspariausių bei turėjo mažiausią ekonomikos kritimą.
„Lyginant su 2008 m., Baltijos šalys šiai dienai yra daug labiau pasiruošusios visiems ekonomikos sukrėtimams, o ir pati situacija yra kitokia. Mes esame euro zonoje. Tiek valstybė, tiek namų ūkiai, tiek verslo įmonės nėra taip stipriai prisiskolinę šiai dienai. Yra santaupų.
Manau, kas yra išmoktos tos pamokos ir esame geresnėje situacijoje nei 2007 m.“, – sakė jis.
Paklaustas, ar yra sektoriai, kuriems krizė ir apsukų lėtėjimas negresia, vadovas tikino, kad prognozės nėra dėkingas dalykas.
„Šiai dienai matome sektorius, kuriems bus sudėtinga. Tai sektoriai, kurie tiesiogiai priklauso nuo energijos, kurie jos daug vartoja.
Čia kalbame apie pramonės įmones, chemijos pramonę, statybos, tikėtina, dėl paklausos mažėjimo, išaugusių žaliavų kainų. Vienintelis sektorius, kurį matome, kaip mažiau rizikingą, tai – farmacija. Jis pakankamai buvo svarbus ir reikšmingas pandemijos metu ir šiam sektoriui piešiamos teigiamos perspektyvos. Pandemija niekur nedingo“, – sakė jis.
