Palyginęs gyventojų įsiskolinimo rodiklius pernai birželį, gruodį ir šių metų birželį, kredito biuras praneša nustatęs daugelio rodiklių pablogėjimą.

Pavyzdžiui, pernai birželį bendra Lietuvos gyventojų skolų suma sudarė 425,6 mln. eurų, gruodį buvo sumažėjusi iki 410,7 mln. eurų, o šiuo metu vėl pasiekė 422,2 mln. eurų – tai beveik 3 proc. daugiau, nei prieš pusmetį.

Skolininkų skaičius pernai birželį siekė kiek daugiau kaip 159 tūkstančius, gruodį – 153 tūkst., o šiuo metu išaugo iki 154 tūkst. Auga ir vidutinė skolos suma, dabar siekianti 1683 eurus, gruodį ji buvo 1656 eurai, o prieš metus – 1654 eurai.

Taip pat auga registruotų skolų skaičius – dabar jis sudaro beveik 251 tūkst., gruodį buvo sumažėjęs iki 248 tūkst., o pernai birželį šis rodiklis siekė beveik 258 tūkst.

„Skolininkų skaičiaus ir skolų sumos augimas pakankamai tiksliai atspindi bendrą šalies ekonominę situaciją. Pabrangus energijai, šildymui, kurui ir maistui, sparčiai didėjant infliacijai, daugumos gyventojų išlaidos auga sparčiau, nei pajamos, todėl jiems būtina peržiūrėti savo pirkinių krepšelį“, – komentuoja kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.

Aurimas Kačinskas
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Anot jo, jau daug metų stebima tendencija, kad gruodį šalies gyventojų skolos šiek tiek sumažėja – baigiantis kalendoriniams metams gyventojai siekia grąžinti skolas. Tačiau dabar vėl matyti, jog įsiskolinimų dinamiką atspindintys rodikliai pradėjo blogėti.

Daugiausia skolingi finansiniam sektoriui

64,6 proc. visų skolininkų vėluoja atsiskaityti su finansinio sektoriaus įmonėmis, o bendra skolų suma viršija 307 mln. eurų. Bankų ir kredito unijų skolininkų bendra skolų suma sudaro 192 mln. eurų.

Beveik 8 mln. eurų gyventojai skolingi greitųjų kreditų bendrovėms, o daugiau kaip 3 mln. eurų – lizingo ir vartojimo kreditų įmonėms.

Beveik trečdalis skolininkų (31,8 proc.) vėluoja atsiskaityti su telekomunikacijų bendrovėmis, tačiau jų vidutinė skolos suma yra palyginti nedidelė ir siekia 227 eurus, o bendra skolų suma sudaro beveik 13 mln. eurų.

Kiek didesnis vidutinis skolos dydis – 347 eurai – yra tarp komunalinių paslaugų bendrovių klientų, kurie bendrai skolingi beveik 7,5 mln. eurų.

„Palyginti efektyviausiai su skolų grąžinimu tvarkosi telekomunikacijų bendrovės, kurioms labai paprasta nutraukti paslaugų teikimą skolininkams ir tokiu būdu skatinti juos padengti skolas.

Kitą veiklą vykdančios įmonės turi mažiau galimybių paveikti skolininkų elgesį, joms tenka kliautis įprastomis skolų išieškojimo procedūromis“, – sako A. Kačinskas.

Didžiausiomis vidutinėmis skolų sumomis, siekiančiomis 14,7 tūkst. eurų, išsiskiria bankų ir kredito unijų klientai, kurie bendrai skolingi daugiau kaip 192 mln. eurų. Greitųjų kreditų įmonėse vienas skolininkas vidutiniškai skolingas 782 eurus, o bendra įsiskolinimų suma siekia 7,8 mln. eurų.

Didžiausiomis skolomis pasižymi Kauno apskritis

Skirtumų pastebima ir analizuojant skirtingose apskrityse gyvenančių skolininkų duomenis. Pavyzdžiui, didžiausiu neapmokėtų skolų vidutine suma (3528 eurai), tenkančia vienam asmeniui, išsiskiria Klaipėdos apskritis.

Palyginti didelėmis vidutinėmis skolų sumomis taip pat išsiskiria Kauno (2678 eurai) bei Telšių (2306 eurai) apskritys, o mažiausiu vidutiniu skolos dydžiu išsiskiria Tauragės (1436 eurai) bei Utenos (1280 eurai) apskričių gyventojai.

Nevienodos ir skolingų gyventojų dalys kiekvienoje apskrityje. Daugiausia skolininkų yra Marijampolės (6 proc. visų apskrities gyventojų skaičiaus) ir Šiaulių (5,9 proc.) apskrityse, toliau rikiuojasi Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Utenos ir Utenos apskritys (po 5,5 proc.). Palyginti mažiau prasiskolinusių žmonių yra Alytaus (4,8 proc.) ir Vilniaus (4,6 proc.) apskrityse.

A. Kačinskas pataria, kad siekdami išvengti įsiskolinimų gyventojai turėtų atidžiau įvertinti savo įsipareigojimus, suderinti išlaidas su pajamomis. O atsiradus skolų grėsmei, būtina glaudžiai bendradarbiauti su kreditoriais ir aiškiai susitarti dėl skolų gražinimo terminų.