Labiausiai į Vakarus nutolusi Rusijos kontroliuojama Kaliningrado sritis išsiskiria savo geografine padėtimi. Daugiau nei 4 kartus už Lietuvą mažesniame Rusijos eksklave (15,1 tūkst. kv. m ploto), įsiterpusiame tarp Lietuvos ir Lenkijos, gyvena apie 1 mln. gyventojų. Šio regiono paskirtis taip pat unikali ir žinoma kaip didžiausia Rusijos karinė bazė Europoje.
Dar iki Krymo aneksijos Rusija siekė šį kraštą paversti ekonomiškai patrauklia teritorija europietiškoms investicijoms, Kaliningradas turėjo netgi laisvosios ekonominės zonos statusą. Dėl palankių verslui sąlygų Kaliningradui pavyko pritraukti stambesnių automobilių bei maisto pramonės gamintojų. Čia kūrėsi ir lietuviško kapitalo įmonių.
Vis dėlto galėjęs tapti Europos Honkongu ar Singapūru Kaliningradas pasuko kitu keliu ir Rusijai šiandien tarnauja kariniais tikslais.
Galėjo tapti Europos Honkongu
„Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Kaliningradas iki 2014 m. turėjo dvi vystymosi vizijas: jis galėjo tapti itin ekonomiškai išsivysčiusia sritimi, tarsi Europos Honkongu, Singapūru ar Jungtiniais Arabų Emyratais arba tapti izoliuota karine baze.
„2012 m. Kaliningradas pritraukė investicijų, Lietuvos ir kitų šalių įmonės ten investavo, nes šalia – ES rinka, galimybės eksportuoti į Rusiją ir ES šalis. Tačiau jis tampa antrąja versija – nuo kitų ES šalių aptverta didele karine teritorija“, – pasakoja ekonomistas.
„Dar anksčiau buvo kalbų apie didesnę autonomiją, prieš 20 metų buvo įvestas bevizis režimas. Dabar tai – karinis eksklavas“, – priduria jis.
Kadangi Kaliningradas verslui taikė žemesnius mokesčius, tikėtasi čia pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų: „Sritis planavo tapti turtingesne nei Lenkija ir Lietuva, pritraukė nemažai pramonės. Tačiau paslaugų sektoriaus nepavyko išvystyti kaip Maskvoje ar Peterburge, turbūt bendras kompetencijų lygis nėra labai aukštas.“
Viena iš pagrindinių Kaliningrado pramonės šakų – automobilių dalių gamyba ir surinkimas. Iki karo į gamybą čia buvo investavę didžiausi pasaulio automobilių gamintojai, tokie kaip BMW, „General Motors“, „Kia Motors“. Tačiau dėl karo Ukrainoje automobilių gamintojai kaip ir dauguma kitų užsienio investuotojų vienas po kito pasitraukė iš Rusijos rinkos.
Skelbiama, kad BMW, „Kia“ ir „Hyundai“ automobilius gaminanti Kaliningrado „Avtotor“ gamykla šiuo metu dėl komponentų trūkumo pagamina 4–5 kartus mažiau automobilių nei prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, o kad užimtų darbo netekusius žmones, fabriko vadovybė sugalvojo alternatyvų.
Iš pradžių užsienio žiniasklaidoje buvo pranešta, kad Rusijos gamykla darbuotojams dalija žemės sklypus, kad šie galėtų patys užsiauginti maisto, o vėliau pasirodė pranešimai apie darbuotojams organizuojamus žemės ūkio darbus, vasarą jiems neva siūloma skinti braškes, šilauoges ir obuolius.
Kuo Rusijai svarbus Kaliningradas?
Rytų Europos studijų centro analitikas Maksimas Milta sako, kad Rusijai Kaliningrado sritis svarbi saugumo užtikrinimui.
„Rusijos saugumo doktrina grįsta strateginio gylio užtikrinimu. Jis Šaltojo karo metu siekė beveik Berlyną. Dabar galima interpretuoti, kad iš dalies šią funkciją išpildo ir Baltarusija.
Kaliningrado sritis yra labiausiai į Vakarus nutolęs Rusijos kontroliuojamas regionas. Todėl mes ten matome tokią milžinišką Rusijos ginkluotų pajėgų ginkluotės koncentraciją, nes Kaliningradas ne tik Rusijos bazė Baltijos jūros laivynui, kalbant ir apie branduolinius ginklus. Kaliningradą galima labiau vadinti didele karine baze nei įprastu federaciniu subjektu“, – pasakoja analitikas.
Kaliningrade gyvena kiek daugiau nei milijonas gyventojų. Pašnekovas pažymi, kad gana ypatingas geografinis išsidėstymas lemia srities ekonominę struktūrą. Rusijos kontroliuojamas neužšąlantis Baltijos jūros uostas, pasak M. Miltos, galėjo būti ekonominis variklis, tačiau juo netapo.
„Kaliningrado sritis dėl savo geografijos iš tikrųjų galėtų tapti ekonomine prasme sėkmingu regionu, bet išlieka dotuojamu subjektu. Kaliningrado sritis finansuojama iš federalinio centro – jis yra vienas iš 62 dotuojamų Rusijos regionų.
Kaliningradas užima svarbų vaidmenį ir kalbant apie prekių importą į Rusiją, nes yra neužšąlantis uostas Baltijos jūroje. Čia plėtojamos specifinės nišos – automobilių gamyba ir prekyba lemia tai, kad Kaliningradas – labiausiai automobilizuotas Rusijos regionas. Vienas automobilis tenka kas antram srities gyventojui“, – pasakoja Rytų Europos studijų centro analitikas.
Vietiniai gyvena prasčiau nei likę rusai
Ž. Maurico teigimu, Kaliningrado žmonės gyvena skurdžiau nei likusioje Rusijoje.
„Mane nustebino, kad dar prieš karą, 2020 m. duomenimis, Kaliningrado gyventojų pajamos, atlyginimų dydis buvo mažesnis nei Rusijos vidurkis“, – atkreipia dėmesį jis.
M. Milta pažymi, kad pernai vidutinis atlyginimas Kaliningrade siekė apie 40 tūkst. rublių: „Praeitų metų rublio ir euro kursu tai būtų apie 500 eurų atlyginimas, kuris toli gražu nėra pats aukščiausias, palyginus su Maskva ar Sankt Peterburgu. Pagal atlyginimų dydį, tarp Rusijos regionų Kaliningradas užima apie 11–12 vietą.“
„Remiantis atliktomis keliomis studijomis, pasiekti 100 tūkst. rublių medianos algą Kaliningrado sričiai užtruktų 19 metų“, – priduria jis.
Neišnaudojo savo potencialo
Analitikas sako, kad Kaliningradas neišnaudojo viso savo potencialo ir turizmo srityje.
„Kalbant apie turizmą ir jo infrastruktūros vystymą, Kaliningradas lieka tik kryptimi, skirta vidaus turizmui. Jis netapo patraukliu tašku pasaulio mastu, nepaisant to, kad 2018 m. pasaulio futbolo čempionato metu kai kuriems etapams sąmoningai buvo pasirinktas Kaliningradas. Tačiau vėliau tvaraus vystymo ta pačia kryptimi nebuvo.
Dėl elektroninės vizos sistemos buvo manoma, kad į Kaliningradą galima pritraukti daugiau turistų, bet čia susiduriama su tipinėmis problemomis – prastesne infrastruktūra, aptarnavimo kokybe, todėl jis dabar yra dotuojamas Rusijos subjektas, karinė bazė, o ne pilnavertis ekonominis subjektas“, – aiškina M. Milta.
Su Lietuva sieja menki ekonominiai ryšiai
Kaliningrade savo gamybą iki karo Ukrainoje vykdė ir lietuviai. Plačiai nuskambėjęs maisto gamintojos „Vičiūnų grupės“ uždelstas pasitraukimas iš Rusijos – ne vienintelis lietuviško kapitalo verslas. Tiesa, iki šiol įmonių grupės savininkas, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis nėra pateikęs atsakymo, kada jo verslas galutinai pasitrauks iš Rusijos, šiuo metu esą ieškomas pirkėjas.
Neseniai apie padažų gamyklos „Agropordukt“ pardavimą paskelbė ir lietuviška bendrovė „Daumantai LT“, kuri Kaliningrade gamyklą įsigijo 2003 m. ir valdė 65 proc. „Agroprodukt“ bendrovės akcijų.
Iki praeitos finansinės krizės gamyklą Kaliningrade valdė ir Alytaus šaldytuvų gamybos bendrovė „Snaigė“. Dėl finansinių sunkumų 2009 m. ją teko uždaryti. Bendrovė tuo metu skelbė apie 70 mln. litų nuostolį, kai prieš tai į naują gamyklą investavo 25 mln. JAV dolerių.
Tiesa, prieš 18 metų Lietuva pagal tiesiogines investicijas, kurios siekė apie 4,7 mln. JAV dolerių, Kaliningrade pirmavo. Per 2004 m. pirmąjį pusmetį mūsų verslininkų investicijos čia išaugo beveik 30 kartų. Lietuva anuomet pirmavo ir pagal Kaliningrade įsteigtas bendroves.
Kaip skelbė BNS, toks augimas buvo susijęs su bendrovių „Snaigė“, „Vičiūnai“, „Naujoji Rūta“, „Kretingos grūdai“ investicijomis.
Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. Lietuvos tiesioginės investicijos į Kaliningrado sritį siekė 246,8 mln. Lt, arba 6,9 proc. visų Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų užsienio šalyse. Pagal šį rodiklį Kaliningrado sritis užėmė 6-ąją vietą tarp užsienio šalių, į kurias investavo Lietuvos įmonės.
Anot analitiko, dabar Lietuva su Kaliningradu neturi daugiau specifinių santykių negu su likusia Rusija. Pašnekovas mato paradoksą: nors ir taip arti Lietuvos, dėl geopolitinių priežasčių Kaliningrade lietuviško kapitalo verslas nedominuoja. Tai esą lemia ir kiti faktoriai, tokie kaip vietinė korupcija.
„Pasaulinės finansinės krizės išvakarėse, 2008–2009 m., prekybos apyvarta tarp Kaliningrado ir Lietuvos vos ne padvigubėjo – tuo metu tai buvo arti 140 mln. eurų. Palyginimui dabar Baltarusijos ir Kaliningrado apyvarta yra arti 400 mln. dolerių.
Turime apie 140 kilometrų bendro pasienio, o kalbant apie tranzitą, prekių gabenimą, Klaipėdos uostas – tiesioginis Kaliningrado konkurentas. Lietuvos prekyba pieno produktais ir kitomis prekėmis buvo smarkiai apribota po Krymo aneksijos ir įvestų sankcijų“, – pasakoja M. Milta.
Nukentės skaudžiau nei likusi Rusija
Vertindamas ekonomines sankcijas ir užsienio investuotojų pasitraukimą ekonomistas Ž. Mauricas mato liūdną šios srities ateitį. Pašnekovas mano, kad Kaliningradas nukentės labiau nei likusi Rusijos dalis.
„Situacija ten išties sudėtinga. Didelio trūkumo prekių nebus, tik žymiai išaugs transportavimo kaštai, viskas bus brangiau nei žemyninėje Rusijos dalyje, o naudos negaus jokios, nes praktiškai visi ryšiai su ES – nutrūkę, sankcijos galioja ir Kaliningradui. Kadangi jis apsuptas ES šalių dėl to labiausiai ir kenčia“, – dėsto Ž. Mauricas.
Kaip pastebi, vien tik vertinant turizmo sektorių, kuris nebuvo itin išvystytas, Kaliningradas pajus skaudžias pasekmes.
„Arčiau Europos esantys Rusijos miestai santykinai labiau nukentės, pavyzdžiui, Sankt Peterburgo bus labai prasti ekonominiai rezultatai. Turistai dingę dar po koronos – nei iš Europos, nei Kinijos nėra. Į Kaliningradą atvažiuodavo vokiečių, lietuvių ir latvių, dabar žmonės bijo ten važiuoti. Ilgalaikė Kaliningrado perspektyva – prasta“, – sako jis.
Pasitraukė visi investuotojai
Po Rusijos pradėto karo Ukrainoje iš Kaliningrado kaip ir žemyninės Rusijos pasitraukė beveik visi užsienio investuotojai.
„Ten nebeįmanoma dirbti, net jei labai nori. Sankcijos neleidžia eksportuoti ir importuoti tam tikrų produktų. Gamyklos negalėtų dirbti, nes trūktų vienų ar kitų komponentų. O Rusijos vidinėje rinkoje automobilių pardavimai kritę 85 proc. Netgi neapsimokėtų dirbti dėl ekonominių priežasčių.
Ir dar valiutos kursas – labai specifinis. Rusijos rublis dabar stipriausias turbūt nuo 2014 m., pasiekė 8 metų stipriausią lygį. Eksportas didelis, o importas sumažėjo, kadangi valdžia liepė keisti visą valiutą į rublius, išėjo, kad rublių paklausa labai išaugo, o rublių nelabai kur dabar panaudosi. Tapo brangu tuo kursu mokėti darbuotojams algas, pirkti prekes vidaus rinkoje, paradoksas – Rusija tapo brangi, turi labai stiprų rublį. Dabar turi ieškoti būdų, kaip jį susilpninti“, – pasakoja ekonomistas.
Gyvenimo kokybė toliau kris
Pozityvių vystymosi perspektyvų nemato ir M. Milta. Jis sutinka, kad Kaliningradas pažeidžiamesnis nei likusi Rusija.
„Per 30 metų Rusija neužtikrino ir nesukūrė sąlygų, kad Kaliningrado srities pažeidžiamumas būtų pašalintas, kad jis taptų tvaresniu Rusijos regionu. Pasekmė – kai Vakarai didina spaudimą Rusijos atžvilgiu, šalies regionai natūraliai susiduria su didesniais kaštais. Tai vienas iš spaudimo būdų, ką Vakarai taiko Rusijos atžvilgiu“, – sako jis.
Pasak Rytų Europos studijų centro analitiko, gyvenimo kokybė čia kris toliau kaip ir kituose Rusijos regionuose, todėl čia neverta tikėtis tvaraus vystymosi.
„Matant žemėlapį ir koks yra oro maršrutas, kai lėktuvas skrenda iš Maskvos arba Sankt Peterburgo į Kaliningradą, dėl oro erdvių uždarymo jis turi skristi virš Baltijos jūros. Tai dar viena iš priežasčių, kodėl ekonominio vystymosi neverta laukti“, – aiškina jis.
Analitiko vertinimu, iki rudens Kaliningradas figūruos Rusijos propagandoje pakankamai aktyviai.
„Siekiama mobilizuoti visuomenę tiek kalbant apie gubernatorių rinkimus, tiek pagrįsti Rusijos žmonių gyvenimo kokybės lygio kritimą ir tolesnę karinę agresiją, kurią taiko Ukrainos atžvilgiu. Rusijos akimis, tai kova prieš Vakarus ir už išlikimą. Šiuo požiūriu dabartinė eskalacija labai paranki Maskvai“, – svarsto pašnekovas.
