Vilnietis Kęstutis LNK žinioms pasakojo, kad vasarą su šeima atostogauti ruošiasi Lietuvoje, planuoja važiuoti ilsėtis prie jūros. Panašiai kalbėjo ir kitas kalbintas vilnietis Algimantas.

„Planuojame prie jūros nuvažiuoti pasimaudyti, pasivažinėti dviračiais. Gyvensime namelyje prie jūros“, – sakė jis.

Kaip buvo teigiama, kad nesikeis ne tik atostogų vieta, bet ir finansai. Poilsiui Lietuvoje gyventojai planuoja išleisti ir tokią pačią sumą, kaip ir pernai.

„700 Eur su nuoma, su viskuo, nes mes nuomojame namuką be patogumų, prie pat jūros, o tai nekainuoja daug. Buvo anksčiau po 27 Eur, o dabar 31 Eur naktis. Ten mes maistą gaminame patys, į kavines einame retai, aplankome kartą“, – teigė vilnietė Asta.

„Aš šiemet daugiau neišleisiu. Kad išleistum, reikia ir turėti daugiau. Nėra tokio uždarbio“, – aiškino Elina.

Tyrimas rodo, kad taupios atostogos veikiau yra išimtis nei taisyklė. „Swedbank“ ekonomistai suskaičiavo, kad šiemet gyventojų išlaidos atostogoms yra rekordinės ir jau pranoko priešpandeminį lygį.

„Pirmąjį šių metų ketvirtį matėme spartų atlyginimų augimą, jie augo maždaug 14 proc.

Tai net ir ta kylanti infliacija tą perkamąją galią paveikė minimaliai. Negana to, pandemijos metu, kai dalį laiko restoranai buvo uždaryti, gyventojai sukaupė daugiau santaupų“, – sakė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Greta Ilekytė

Anot „Swedbank“, prie didesnių išlaidų prisidėjo ir kilusios kainos, tačiau per pirmus šių metų mėnesius atsiskaitymų kortelėmis mastai oro uostuose augo keturis kartus, viešbučiuose – tris, o restoranuose, palyginus su pernai tuo pat metu – du kartus.

„Klientų srautas šiaip yra padidėjęs, jeigu mes lygintume nuo pandemijos pabaigos, tai yra sausio mėnesio. Bet jei kalbame prieš pandemiją, vasaros laikotarpiu, dar to srauto mes neturime, deja“, – sakė restorano „Paupio 12“ vadovė Lina Alves Dias.

Dalies negąsdina perspėjimai apie artėjantį ekonominį sunkmetį, mat kai kam tam tai kaip tik paskutinė proga paišlaidauti prieš artėjantį diržų veržimąsį.

„Gyventojai šiuo metu tikrai neketina veržtis diržų. Egzistuoja ir tas psichologinis faktorius, kad žiūrėkite, ruduo artėja, kainos toliau kyla, tai išnaudokime viską, ką galime šiuo metu, o tada jau taupysim“, – teigė G. Ilekytė.

Remiantis Lietuvos oro uostų informacija, vien gegužę per šalies oro vartus keliavo daugiau nei pusė milijono keleivių, bet per pandemiją nuvilniję darbuotojų atleidimai tiek turizmui, tiek maitinimo sektoriuose dabar kelia rimtų iššūkių – trūksta personalo.

Tikėtina, kad artimiausioje ateityje kainos per daug išlaidauti neleis. Jau trečiąjį šių metų ketvirtį išlaidos nebūtiniausioms prekėms bei pramogoms turėtų menkti.