Didžiausią susirūpinimą kelia karas

„Iki šiol pasaulis dažniausiai susidurdavo su vieno tipo krize vienu metu ir gana paprastai prisitaikydavo. Pastarieji pora metų buvo kupini labai skirtingų ir netikėtų iššūkių, pradedant valstybių sienas ir fabrikus uždariusia COVID pandemija, baigiant prasidėjusia didele infliacija bei karu Ukrainoje, kurių pasekmes pradedame jausti vis labiau. Natūralu, kad tiek daug stabilų gyvenimą veikiančių dirgiklių žmones verčia tapti atsargesniais ir keičia jų įpročius“, – sako „NielsenIQ Baltics“ vadovė Ilona Lepp.

Kompanijos Baltijos šalyse atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad nuo 2021 metų rudens nuolatos kilo ir šiuo metu didžiausią susirūpinimą visose trijose Baltijos valstybėse kelia karas Ukrainoje ir jo pasekmės (Lietuva – 60 proc., Latvija – 65 proc., Estija – 64 proc.), o antroje vietoje – augančios maisto kainos (Lietuva – 49 proc., Latvija – 52 proc., Estija – 55 proc.). Kiek mažiau žmonės nerimauja dėl augančių sąskaitų už komunalines paslaugas bei kurą. Kainų augimas labiau neramina Latvijos ir Estijos gyventojus, Lietuvoje į tai žiūrima kiek nuosaikiau.

„Įdomus dar vienas Lietuvos išskirtinumas lyginant su kitomis Baltijos šalimis: jei rūpesčio dėl karo ir sveikatos kreivės kaimyninėse šalyse akivaizdžiai koreliuoja – pradėjus domėtis karu tuo pat metu mažėjo susidomėjimas sveikata, Lietuvoje nerimas dėl COVID pradėjo slūgti gerokai anksčiau. Tačiau sveikata išlieka tarp penkių labiausiai gyventojų nerimą keliančių veiksnių“, – pastebi I. Lepp.

Išliko pandemijos įpročiai

Nepaisant pakitusių dirgiklių, akivaizdu, jog pandemijos laikotarpiu įgyti kai kurie vartotojų įpročiai išliko ir, greičiausiai, bent dalis jų išliks ilgam, o gal net visam laikui. Pavyzdžiui, lyginant su priešpandeminiu periodu, net 50 proc. išaugo vartotojų, kurie pirmenybę teikia dideliems apsipirkimams, kurių metu būtinų produktų įsigyja savaitei ir ilgiau (nuo 38 proc. iki 58 proc.).

Ilona Lepp

„Kasdien į parduotuvę pasipildyti atsargas užsukančių žmonių sumažėjo 12 procentinių punktų, nuo 42 iki 30 proc. vartotojų, o apsilankymų parduotuvėse siekiant gerai praleisti laiką ar pasinaudoti išskirtiniais pasiūlymais sumažėjo perpus. Stebint bendras tendencijas renkantis apsipirkimo vietą pastebime, jog tolydžio mažėja pirkėjų didelio formato parduotuvėse išskyrus mažų kainų parduotuves, kur pirkėjų srautai auga, taip pat šiek tiek auga lankymasis mažesnėse bei specializuotose parduotuvėse“, – pateikia pirkėjų apklausų duomenų analizę I. Lepp.

Labiausiai pandemija pasitarnavo interneto parduotuvėms, kuriose vis dažniau perkamas maistas ir buities prekės. Net 32 proc. respondentų teigė paskutinį mėnesį pirkę internetu maistą ir kasdienes prekes, kaip 2020-aisiais tokių buvo 10 proc. mažiau. Reikšmingas pirkėjų įpročių pokytis: internetu pradėti pirkti švieži vaisiai ir daržovės, duonos ir pieno produktai – prekės, kurių šviežumu prieš perkant vartotojas anksčiau norėdavo įsitikinti vizualiai. Pasak I. Lepp, tyrimų duomenys rodo, kad internetu perkamų prekių asortimentas jau labai arti tokio, kokį anksčiau pirkdavome fizinėse parduotuvėse, tad virtuali ir fizinė erdvė tampa lygiavertės.

Ieško ne prastesnio produkto, bet akcijų

„Šiuo metu pastebime ryškius vartotojų įpročių pokyčius susijusius su infliacija. Nepaisant kainų kilimo, vartotojai nenori atsisakyti paslaugų ar prekių, kiekio: didžioji dalis pirkėjų infliacijos padarinius ketina kompensuoti pirkdami prekes su akcijomis (52 proc.) bei atsisakydami prabangos prekių (49 proc.)“, – pasakoja „NielsenIQ Baltics“ vadovė.

Kylanti kainos reikšmė verčia pirkėjus atsisakyti prisirišimo prie parduotuvių, kuriose buvo įprasta apsipirkti. Net 30 proc. vartotojų teigia, kad prieš apsipirkimą domisi nuolaidomis ir būtent pagal jas renkasi konkretaus apsipirkimo vietą. Per penkis metus tokių vartotojų skaičius išaugo net dvigubai.

Geriausių akcijų vietas pirkėjai dažniausiai renkasi vadovaudamiesi prekybos centrų interneto puslapiuose skelbiamomis nuolaidomis, į antrąją vietą pakilo prekybos centrų mobiliosios programėlės ir tik trečioje vietoje liko prekybos centrų popieriniai nuolaidų leidiniai. I. Lepp pastebi, kad prie popierinių leidinių populiarumo mažėjimo prisideda ir augantis visuomenės poreikis rinktis aplinkai draugiškus sprendimus visose gyvenimo srityse.

„Jei visas pasaulis pastaruosius du metus jaudinosi dėl pandemijos, karo ir infliacijos, marketingo žmonės mato ir ketvirtą sritį, kurioje vyksta dramatiški pokyčiai – tai staigi vartotojų įpročių kaita. Žmonės tiek apsipirkimo procesą, tiek veiksnius, lemiančius apsipirkimo vietos ir produkto pasirinkimą, pradeda matyti kitaip. Panašu, jog dalis pokyčių bus negrįžtami, mažmeninėje prekyboje vyksta kova dėl pirkėjų, nes pergalės permainų metu gali padėti ilgam išlaikyti pirkėją“, – apibendrina tyrimų duomenis I. Lepp.

Pasak „NielsenIQ Baltics“ vadovės, vertinant vartotojų įpročius labai svarbu atsižvelgti į tai, kad žmonėms yra labai svarbios naujienos – 67 proc. lietuvių bent retkarčiais renkasi naujus prekės ženklus ar produktus, o 22 proc. nekantrauja išbandyti naujoves. Net trys ketvirtadaliai respondentų teigia, kad iš naujo vertina prekių ir paslaugų savybes. Žmonės tampa praktiškesni ir altruistiškesni, per du metus stebint populiariausių prekinių ženklų judėjimą galima teigti, jog laimi socialiai atsakingos įmonės, mažėja susidomėjimas į komfortą ar prabangą orientuotu prekių ir paslaugų segmentu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją