Vykdo kontraktinę gamybą

Ukmergėje įsikūrusi UAB „Hennordic“ yra tarptautinės įmonių grupės AB „Umega Group“ narė ir specializuojasi metalo apdirbimo srityje.

Kaip pasakoja jos direktorius Tomas Džiugas, bendrai grupei priklauso keturios gamyklos, iš kurių dvi įsikūrusios Utenoje, viena, kurioje lankomės, Ukmergėje, o 2016 m. įsigytas ir fabrikas Vokietijoje.

„Situacija buvo neįprasta, nes lietuviai įsigijo fabriką Vokietijoje ir jis pakankamai nemažas. Jo metinė apyvarta siekė apie 30 mln. Eur, tuo metu ten dirbo 260 žmonių“, – sako įmonės direktorius.

Visgi fabrikas Ukmergėje – didžiausias grupėje. Anot vadovo, UAB „Hennordic“ dirba apie 300 darbuotojų, o įmonė užsiima metalo apdirbimu ir , kaip pabrėžia, vykdo kontraktinę gamybą.

„Tai reiškia, kad įmonė savo produkto neturi. Anksčiau ir patys gaminome šildymo techniką, buitinius katilus, vožtuvus, tačiau to atsisakėme. <...>

Mūsų klientai yra iš labai įvairių industrijų. Tai yra nuo baldų gamintojų iki pramoninių įrengimų gamintojų. Tai gali būti ir stalo koja, gali būti ir suvirintos konstrukcijos. Mūsų dalis nebūtinai yra metalas, mes surinkinėjame produktą, perkame komponentus ir siunčiame ir gatavą gaminį“, – patikslina T. Džiugas.

Tiesa, su Lietuvos rinka įmonė dirba labai mažai. Kaip aiškina, 99 proc. produkcijos yra eksportuojama.

Užsakovai nukelia užsakymus

Kalbėdamas apie žaliavas, metalą, vadovas sako, kad problema šiandien yra ne jų trūkume, tačiau kainose.

„Per metus suvartojame apie 6 tūkst. tonų lakštinio plieno. Tai yra pakankamai didelis skaičius. Jį atsivežame iš Vokietijos, Lenkijos, kažkiek perkame Lietuvoje.

Su Rusija ir Baltarusija mes patys visiškai nedirbame“, – teigia jis ir priduria, kad bendrai dirbant su šiomis šalimis reikia prisiimti ir labai dideles rizikas.

„Nuoseklumo nėra, viskas gali greitai baigtis <...> Daug niuansų būna, ir su apmokėjimais...“, – sako jis.

Kaip skaičiuoja, metalo kainos šiandien jau nusistovėjo, tačiau bendras per tam tikrą laiką buvęs kilimas – ženklus ir šiuo metu jau yra nugulęs ant galutinio vartotojo pečių.

Vadovas tikina, kad gaminių savikaina, priklausomai nuo gaminio, dėl metalo kainų kilimo įmonėje didėjo apie 40-50 proc.

„Tokia tendencija – visoje rinkoje. Mes konkuruojame su visa Europa ir visur tas pats“, – ramina jis.

Bendrai, kaip pasakoja, Ukrainoje prasidėjęs karas įmonės stipriai nepalietė, tačiau įtakos turi šiuo metu pasaulyje stebima komponentų trūkumo krizė.

„Kadangi mes užsakovams tiekiame daugiau ar mažiau užbaigtas detales, kurie irgi yra gamybininkai ir surinkinėja galutinius produktus, dėl tiekimo grandinių sutrikimų jie tiesiog mažina savo planus, stabdo gamyklas, nes negaunami elektronikos komponentai.

Jau vien šiemet mums dėl to nusikėlė apie 20 proc. užsakymų. Jie nėra atšaukti, bet nukelti ir viskas dėl to, kad negaunamos visos galutinio produkto dalys“, – aiškina T. Džiugas.

Antrą pusmetį – pokyčiai

„Bendrai didžiausias iššūkis šiandien versle – nepastovumas“, – atvirai sako vadovas.

„Tai ir žaliavos, ir energetika, ir neapibrėžtumas dėl geopolitinės situacijos. Ir nors mūsų klientai nėra nusiteikę pesimistiškai, matyti, kad antroje metų pusėje gamyba mažės. Prognozė antram pusmečiui – liūdnesnė. Viskas dėl Ukrainos“, – aiškina jis.

Pasak direktoriaus, visgi nereikėtų suprasti, kad bus taip blogai, kaip per praėjusią krizę.

„Nėra taip, kad visi susigūžę, kaip per praėjusią krizę, tada buvo išvis blogai. Tiesiog dabar verslas gyvena, bet atsargiau. <...>

Yra sektorių, kurie planuoja ir labai didelį augimą. Tarkime, šilumos siurblių sektorius. Šių produktų gamintojai augimą planuoja kartais“, – sako T. Džiugas.

Nors šiuo metu jo valdomoje įmonėje dirba apie 300 žmonių, rasti naujų darbuotojų, pasak vadovo, nėra lengva užduotis.

„Sunku. Pernai metais mums trūko apie 40 darbuotojų, dabar trūksta gal apie 20 žmonių, tai, įsivaizduokite, per metus radome tik 20 specialistų.

Žinoma, reikia specifinių darbuotojų, tokių, kaip suvirintojai, inžinieriai. Dalis darbuotojų atvyksta ir iš sostinės, tačiau jie daugiau dirbantys administracijoje“, – sako jis.

Nors laikai ne patys ramiausi, vadovas tikina, kad plėtra ir investicijos Ukmergėje ir toliau planuojamos.

„Pernai baigėme apie 5 mln. Eur programą ir dabar pasitvirtinome 11 mln. Eur per trejus metus. Šiemet investavome daugiau nei 3 mln., ateinantiems metams numatytos panašios sumos.

Kiek vėliau planuosime plėsti ir gamybinius pastatus“, – prasitaria jis.

Paklaustas, ar neteks mažinti planų, jei gamyba mažės, vadovas sako, kad kol kas to neplanuoja.