Trišalė taryba šią savaitę pradėjo diskusijas, kiek turėtų augti minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet. Lietuvos bankas mano, kad ji turėtų didėti 18,9 proc. iki 867,67 euro „popieriuje“ (apie 633 eurus „į rankas“, jeigu skaičiuosime su dabartiniu 540 eurų neapmokestinamuoju pajamų dydžiu, NPD).

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas televizijos laidoje „Delfi tema“ teigia, kad rudenį bus naujų Eurostato duomenų, tad bus ir aiškesnis vaizdas, kokios būklės yra ekonomika ir lūkesčiai. Jis neatmeta galimybės iš naujo įvertinti MMA dydį.

„Jeigu bus bloginama ekonomikos perspektyva, tikėtina, kad tada bus pabloginamos ir darbo užmokesčio augimo prognozės, kalbu apie vidutinį darbo užmokestį šiems ir kitiems metams, ir tuomet formulė indikuotų, kad elgtumėmės konservatyviau. Iš čia – ir ta nauda šiek tiek palaukti ir pasižiūrėti“, – kalbėjo A. Dabušinskas.

Jis sakė, kad Lietuvos banko ekspertų manymu, kalbant apie ekonomikos augimo reviziją yra didesnė tikimybė, jog prognozės bus bloginamos nei gerinamos.

„Tai ignoruoti šitoje diskusijoje būtų neracionalu ir tą norėtume pabrėžti. Atėjus rudeniui, kai atnaujinsime prognozes, tada turėsime geresnį matymą lyginant su dabartiniu, kur link mūsų ekonomika, augimas juda ir ar realizuojasi tos rizikos“, – sakė jis.

Kartu A. Dabušinskas užsiminė apie galimybę kelti minimalią algą dalimis, o ne „vienu ypu“: pavyzdžiui, kelti metų pradžioje ir metų viduryje arba nuo antro ketvirčio.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad tokia pozicija nesuprantama.

„Lietuvos banko pozicija man labai keista. Buitiškai pasakysiu: ant meškerės užkabino saldainį, tau prieš nosį laiko, bet tu jo paimti negali, ir sako „va kokie mes geri, saldainis juk yra, bet pasiimsi jį kažkada vėliau“, – reagavo I. Ruginienė.

Inga Ruginienė

A. Dabušinskas primena, kad ir pernai sprendimai nebuvo priimti iš karto, laukiant geresnio situacijos įvertinimo.

„Rudenį, kai jau matėme, kad ekonomikos augimas yra įsibėgėjęs ir ganėtinai tvarus, tada buvo daugiau priežasčių ir užtikrintumo manyti, kad su reikšmingu MMA padidinimu problemų nesusikursime.

Panaši situacija yra ir dabar, tiktai grėsmės yra į kitą pusę: yra neigiamas rizikų balansas“, – sakė LB atstovas.

Anot jo, yra ir dar viena rizika dabar pakelti MMA, jeigu vėliau paaiškėtų, kad ekonominė raida smarkiai blogėja.

„Tada iš anksto priėmę tokį sprendimą mes užbrangintume nebūtinai visą darbo jėgą, bet kaip tik tą elementą, gaunančius MMA, kurie yra nekvalifikuota darbo jėga ir šiuo požiūriu būtų pažeidžiama darbo rinkos dalis. (...) Jie būtų vos ne pirmi eilėje susidurti su grėsme prarasti darbo vietas“, – argumentavo A. Dabušinskas.

Komentuodama Lietuvos banko siūlomus skaičiavimus I. Ruginienė pabrėžė, kad visos prielaidos kilti minimaliai algai yra.

„Ekonomika auga, darbdaviai neslepia, kad jų pelnai irgi auga. Todėl natūralu, kad turint dar ir tokią rekordinę infliaciją žmonių pajamos taip pat lygiai turi augti“, – sakė LPSK pirmininkė.

Jos teigimu, iš darbdavių pozicijos susidaro įspūdis, kad kelti algas niekada nėra tinkamas metas.

„Metai iš metų, kai turėdavome diskusijas, ar tai būtų ikipandeminis laikotarpis, kai buvo tikrai geri laikai, ar pandemijos laikotarpiu, ar dabar, mes girdime tas pačias nuolatines kalbas „nekelkite, dabar ne laikas“.

Mūsų požiūriu, dabar – laikas. Ir mes gerokai atsiliekame su tuo laiku. Tą patvirtino Lietuvos bankas Trišalėje taryboje parodydamas skaičius“, – sakė I. Ruginienė.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVV) pirmininkė Dalia Matukienė teigia, kad daliai verslų minimalios algos kėlimas būtų smūgis.

„Situacija, ypač regionuose, yra ypatingai prasta, pirmiausia dėl neįprastai pakilusių kuro kainų ir dėl elektros bei dujų kainų. Tokioje neapibrėžtoje situacijoje kalbėti apie minimalios algos didinimą tikrai ne laikas. Smulkiam ir vidutiniam verslui, ypač regionuose, tai būtų dar vienas didžiulis smūgis“, – sakė D. Matukienė.

„Tikrai negalima žengti šito žingsnio, reikėtų ieškoti kitų galimybių, kaip įgalinti visą ekonomiką suktis kitaip“, – kalbėjo ji.

A. Dabušinskas, paklaustas, ar galima diferencijuoti minimalios algos dydžius pagal regionus, sakė, kad to geriau nedaryti ir vertėtų žvelgti į šalį kaip vieną integruotą darbo rinką su vienu MMA dydžiu.

„Jau ir dabar turime kiekvienais metais rimtas diskusijas, kaip čia pasirinkti MMA nacionaliniu lygiu. Būtų dar sunkiau ją diferencijuoti pagal regionus.

Aurelijus Dabušinskas

Ir dar kiltų grėsmė, kad tuose regionuose, kuriuose ekonominės perspektyvos yra kiek prastesnės, nustatydami mažesnę MMA mes sukurtume „kišenes“ tarytum nelabai perspektyvių regionų, kur dar ir per MMA atpigintume darbo jėgą“, – aiškino pašnekovas.

Trišalėje taryboje buvo kilusios diskusijos ir dėl MMA formulės skaičiavimo. D. Matukienė mano, kad ją reikia keisti.

„Kodėl mes, Lietuva, viską vertiname vidurkio požiūriu, bet minimaliai algai skaičiuoti pasiėmėme tas keturias didžiausių pajamų šalis? Mūsų Smulkaus ir vidutinio verslo tarybos pasiūlymas yra paimti vidurkį – keturias vidurines šalis – kurios yra per vidurį, ir pritaikyti šitą formulę. Tada būtų žymiau teisingiau“, – kalbėjo D. Matukienė.

Anot jos, būtina atkreipti dėmesį ir į žaliavų tiekimo, logistikos problemas.

„Dar negirdėjau tokio argumento: turbūt žinote, kad išeliminavus Kinijos, Rusijos, Baltarusijos gaminamas prekes, Lietuva susiduria tiek su žaliavų, tiek su tam tikrų medžiagų, tiek su komplektuojančių detalių problema (...).

Atidėkime iki rudens, pasižiūrėkime, kokios bus prognozės, tada susėskime ir pasižiūrėkime į šitą formulę“, – sakė D. Matukienė.

Jis pridūrė, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) turėtų būti prilygintas MMA.

I. Ruginienės manymu, diskusija dėl formulės keitimo kilo išimtinai todėl, kad verslui nepatiko skaičiavimų rezultatas.

„Kai pagal formulę gaunamas didesnis minimalus atlyginimas, reiškia, formulė skaičiuoja neteisingai, keiskime formulę, dėkime kitus dėmenis, nes turi būti mažiau, noriu mokėti mažiau“, – kritikavo LPSK pirmininkė.

Pinigai
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Ji teigia suprantanti verslo sunkumus dėl pakilusių kaštų, bet nereikia manyti, kad darbuotojams yra kitaip.

„Ir darbuotojų kaštai kyla. Šią savaitę buvo nuskambėję siūlymai „na gerai, tegul kyla ta minimali alga, bet atidėkime sprendimą iki pavasario ir pažiūrėkime, kaip bus“.

Tai labai norėtume, kad ir darbuotojams atidėtume sąskaitų mokėjimą už komunalines paslaugas iki pavasario ir pažiūrėtume, kas bus. Bet turbūt taip neatsitiks ir sąskaitas mes turime mokėti šiandien“, – komentavo I. Ruginienė.

Kalbėdama apie MMA naujo įverčio galimybę ji sakė, kad minimali alga veikiausiai turės kilti dar labiau negu dabar suskaičiuota.

„Jeigu kalbame apie perskaičiavimą ir rudens laukimą, tai mes prognozuojame, kad atsinaujinus Eurostato duomenims tas skaičius gali kilti, – ir kilti dar ženklesne suma. Nes akivaizdu: vidutinis darbo užmokestis auga, santykis lygiai taip pat“, – argumentavo LPSK pirmininkė.

Minimali alga šiuo metu yra 730 eurų „popieriuje“ arba apie 550 eurų „į rankas“ (taikant 540 eurų NPD). Ji mokama tik už nekvalifikuotą darbą.