Šią nuostatą komitetas siūlys taikyti nuo ateinančių metų sausio 1 d.

Tokią idėją pristatė posėdyje dalyvavęs Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta. Jis tvirtino, kad apskritai pats projektas yra sveikintas, tačiau kartu jis įžvelgė dvi tobulintinas vietas.

Šalies centrinio banko atstovas pabrėžė, kad projekte siūloma nuostata identifikavimo reikalavimo ribą sumažinti nuo dabar taikomos 1 tūkst. eurų iki 700 eurų ribos praktiškai nesukurtų jokio teigiamo efekto, kadangi anoniminiai sandoriai galėtų būti vykdomi ir labai mažomis sumomis, o tai didintų pinigų plovimo ar sankcijų apėjimo riziką.

„Pokytis būtų tuomet, kai prieš kiekvieną sandorį įstaigos turėtų identifikuoti klientą. JAV finansinės žvalgybos institucijos tyrimas parodo, kad ir mažomis sumomis vykdomas pinigų plovimas.

Kriptosektoriuje transakcijos vyksta elektroniškai, anonimiškai, jos gali būti skaidomos, daromos dažnu periodu“, – argumentavo S. Krėpšta.

Taip pat šalies centrinis bankas siūlo pagal projektą nuo 2025 metų įsigaliojančias duomenų apie operacijų iniciatorius ir gavėjus kaupimo nuostatas padaryti privalomomis metais anksčiau – nuo 2024 m. sausio 1 d.

Kaip pažymi Lietuvos banko valdybos narys, reikalavimas virtualiųjų valiutų paslaugų teikėjams tikrinti tokią informaciją šiuo metu svarstomas ir Europos Taryboje rengiamame „Markets in Crypto-Assets“ (MICA) reglamente, kurio nuostatos turėtų įsigalioti būtent nuo 2025 m.

„Tuo metu jau ir europinis reguliavimas greičiausiai atneš tokią nuostatą, tai šiuo atžvilgiu mes nesukurtume jokios pridėtinės vertės“, – antrąjį pasiūlymą pristatė S. Krėpšta.

Kriptovaliuta

Šiems Lietuvos banko pasiūlymams buvo linkęs pritarti ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.

„Matome, kad mažosioms bendrovėms su pinigų plovimo prevencija yra pakankamai sudėtinga. Jeigu sumažėtų mūsų rinka, iš tų 400 įmonių liktų tos, kurios įgyvendina pinigų plovimo prevencijos priemones, tai aš nemanau, kad dėl to būtų sumokama mažiau mokesčių“, – komiteto nariams teigė M. Petrauskas.

Vis tik finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas nebuvo linkęs pritarti šioms iniciatyvoms. Kaip akcentavo jis, ministerijos pateiktas projektas yra subalansuotas, parengtas ieškojus kompromiso tarp priežiūros institucijų ekspertų bei kriptosektoriaus atstovų.

Kaip pažymi viceministras, duomenų apie operacijų iniciatorius ir gavėjus kaupimo reikalavimo paankstinimas apribotų Lietuvoje veikiančių kriptoįmonių galimybes pasirengti šiam reikalavimui, kuris nuo 2025 m. ir taip bus taikomas europiniu lygiu.

„Mūsų vertinimu, ankstesnis įpareigojimas Lietuvos rinkos dalyviams taikyti šią nuostatą būtų neproporcingas, nes nėra pripažintų technologinių sprendimų, kurie veiktų tarptautiniu mastu. Kita vertus, tai nebūtų labai proporcinga, žiūrint į kitų jurisdikcijų reguliavimą šiuo atžvilgiu“, – teigė jis.

Viceministras taip pat akcentavo, kad reikalavimas identifikuoti klientą jau yra griežtinamas nuo dabar taikomos 1 tūkst. eurų ribos iki 700 eurų. Tuo metu reikalavimas šią nuostatą taikyti nuo pirmo euro, jo vertinimu, pernelyg apsunkintų mažų kriptoįmonių veiklą.

„Tai (700 eurų riba – ELTA) leistų pernelyg nesugriežtinant ir neiškreipiant reguliacinio konteksto žengti žingsnį didesnio skaidrumo, griežtinimo linkme. Ši nuostata, mūsų vertinimu, nėra esminė rizikų mažinimui šio įstatymo projekte, nes kitos septynios yra tai, kas eina į problemos šerdį“, – tikino M. Liutvinskas.

Galiausiai komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui pasiūlius, buvo apsispręsta Seimo plenariniame posėdyje svarstymo metu teikti idėją dėl kliento identifikavimo nuo 0 eurų ribos, tačiau nesiūlyti paankstinti duomenų rinkimo reikalavimo termino.

Šiam M. Majausko pasiūlymui pritarė 5 komiteto nariai, 2 susilaikė.

ELTA primena, kad įstatymo projektą, kuriuo siekiama stiprinti kriptoįmonių veiklos reglamentavimą, finansų ministrė Gintarė Skaistė pateikė birželio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus po pateikimo palaikė 51 balsavęs parlamentaras, vienas Seimo narys balsavo prieš.

Projektu siūloma nustatyti išsamesnius klientų atpažinimo reikalavimus, anoniminių sąskaitų atidarymo draudimą, siekiant užtikrinti su kriptoturtu susijusių paslaugų teikėjų veiklos skaidrumą.

Taip pat numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą nuo šiuo metu galiojančios 2,5 tūkst. ribos iki 125 tūkst. eurų, stiprinti reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – būti nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais, atstovauti tik vienai įmonei ar įmonių grupei, įtvirtinti, kad bendrovės neteiktų paslaugų ar nevykdytų veiklos išimtinai tik kitose valstybėse, taip susiejant veiklą su Lietuva.

Įstatymo projekte numatoma, jog nuo 2023 m. vasario 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.

Šiuo pakeitimu taip pat siekiama numatyti aukštesnius reikalavimus operatorių valdymo ar priežiūros organų nariams arba tokių asmenų naudos gavėjams, įvertinant itin aukštą vykdomos veiklos riziką.

Seimui pritarus, daugelis įstatymo pakeitimų įsigaliotų dar nuo šių metų lapkričio.