Po pateikimo – pritarta

Šiuo metu bešviniam benzinui taikomas 466 eurų, gazoliams (dyzelinui-red.) – 372 eurų, šildymui skirtiems gazoliams – 21,14 euro, gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje – 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifai.

Dar 2021-aisiais Aplinkos ministerija pasiūlė iniciatyvą nuo 2023 iki 2025 m. laipsniškai didinti akcizų tarifus taršiausiam kurui, o nuo 2024 m. suvienodinti dyzelino ir benzino akcizus.

Kaip buvo aiškinama, 2023 m. akcizas 1 tūkst. litrų dyzelino galimai būtų didėjęs nuo 372 iki 410 eurų, 2024 m. – 466 eurų, o dar po metų siektų 500 eurų.

Vyriausybė tokiam siūlymui pritarė, o po pateikimo, gruodį, įstatymo projektui buvo pritarta ir Seime. Tada už šį įstatymo projektą balsavo 85 Seimo nariai, 16 siūlymo nepalaikė, dar 20 – susilaikė.

Kaip tuomet buvo teigiama, projektas turėjo būti svarstomas Biudžeto ir finansų ir Kaimo reikalų komitetuose, o į parlamento plenarinę posėdžių salę grįžti pavasario sesijoje. Visgi abu komitetai klausimo nesvarstė.

„Kol kas nėra priimtų įstatymo pakeitimų, kurie numatytų degalų akcizų didinimą nuo kitų metų“, – „Delfi“ patikino Finansų ministerija.

„Primintina, kad Seimui siekiant žaliojo kurso tikslų praeitų metų rudenį buvo pateiktas Akcizų įstatymo pataisų projektas, siūlantis 2023–2025 m. laikotarpiu atsisakyti energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų arba susiaurinti jų apimtis ir nuosekliai didinti akcizų tarifus gazoliams, taip pat nuo 2025 m. į energiniams taikomus akcizų tarifus įtraukti CO2 dedamąją.

Diskusijos dėl šio projekto jau yra persikėlusios į Seimą, kuris atsakingas už tolimesnius svarstymus“, – teigė Finansų ministerija.

Planus reikėtų atidėti

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas tikino, kad dyzelino akcizo didinimo planų ateinančiais metais turėtų būti atsisakyta.

„Mes vienareikšmiškai galvojame, kad jau seniai turėjo būti peržiūrėti šie planai. Dar ir šiemet būtų logiška galvoti apie degalų akcizų sumažinimą, o apie jų didinimą dyzelinui nuo kitų metų, manau, tokius planus reikėtų atidėti. Tai kainą pakeltų visiems, tiek gyventojams, tiek verslui“, – kalbėjo asociacijos prezidentas.

Jis skaičiavo, kad jei akcizas dyzelinui didėtų iki 410 Eur, kaip buvo planuojama, tokie pokyčiai dyzelino litrą pabrangintų 3,8 ct./1ltr.

Emilis Cicėnas
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

„Visos šalys galvoja, kaip sumažinti mokestinę naštą. Šalia turime kaimynę Lenkiją, o tai atsiliepia tuo, kad vežėjai degalus pilasi ten, kur pigiau. Tai reiškia, kad į Lietuvos biudžetą pajamų iš akcizų suplaukia mažiau“, – teigė jis.

Kaip teigė, E. Cicėnas sutinkantis, kad akcizų pakėlimo logika yra paskatinti žmones atsisakyti taršių automobilių, tačiau laikas šiuo metu tam – netinkamas.

„Laikas tam nėra geras, jis – pats blogiausias. Turime didelę infliaciją, energetinių resursų kainos siekia kosmosą.

Mus stebina ir bendrai Vyriausybės politika, kad nedarysime nieko, nemažinsime akcizų. Į bet kokį pasiūlymą persvarstyti akcizų atsakoma, kad mes turime kitokį matymą, didinsime NPD ar MMA. Bet turbūt kainų augimas paliečia visus, o ne tik MMA gaunančius asmenis. Važiuoti reikia visiems.

Galų gale, degalai yra tokia prekė, kurios kaina daro įtaką ir kitų visų prekių ir paslaugų kainoms, kas susiję su logistikos kaštais.

Ko gero, mes esame vienintelė valstybė Europoje, kuri nieko tuo klausimu (dėl degalų kainų – red.) nedaro“, – teigė asociacijos prezidentas.

Vienos iš 3 didžiausių mokesčių (PVM ir akcizo) grąžinimo paslaugas teikiančių įmonių Europoje „EBV Finance“ vadovė Loreta Grekauskienė tikino, kad planas didinti akcizus dyzelinui kol kas labiau tarnautų ne kaip paskata persėsti į mažiau taršią transporto priemonę, o būtų našta bei neskatintų konkurencingumo kalbant apie degalų kainas kaimyninėse šalyse.

„Tvaresnius sprendimus skatina rinktis arba didesni mokesčiai, arba paramos (skatinimo) priemonės. Tačiau tam, kad būtų galima naudotis mažiau teršiančiomis kuro alternatyvomis, turi būti užtikrinama tinkama infrastruktūra, tiekimas bei prieinamumas.

O šiuo metu ne tik Lietuva, bet ir visa Europa negali pasiūlyti pakankamo elektrinių lengvųjų automobilių įkrovimo stotelių tinklo, nekalbant jau apie galimybes įsigyti ne dyzelinu varomų vilkikų (net 96% pagaminamų vilkikų varomi dyzeliniu kuru). Tiekimas pasaulyje šiuo metu apskritai yra sutrikęs, o terminai gali siekti 18 – 24 mėnesius.

Tad minėtas planas didinti akcizus dyzelinui, kol kas tarnautų ne kaip paskata, o našta verslui. Svarbu nepamiršti, kad Lietuvai svarbu žvalgytis ir į kaimyninių šalių kuro kainas, kad būtų išlaikytas konkurencingumas, bei skatinti transporto įmones kurą piltis Lietuvoje, siekiant didinti prekybos apimtis ir mokesčių surinkimą.

Transporto sektoriuje pasirinkimą dažnai lemia ir 0,01 Eur kainos skirtumas už litrą, o šiuo metu mūsų skirtumas nuo Latvijos ar Estijos tesiekia kelis centus“, – sakė ji.

Didėjimo nepajustume

Ekonomistas Marius Dubnikovas „Delfi“ tikino, kad plano dėl akcizų didinimo Lietuvai laikytis reikėtų.

„Aš manau, kad jei yra tokia trijų metų programa, tai jos ir laikomės. Tai ko jos vertos, jei pasikeitė situacija ir mes vėl keičiame viską?

Sakyčiau, kad laikomės jos, nes reikia turėti omeny, kad kaina kiltų tik keliais centais. Bendrame rinkos svyravime tai neturėtų didelio pajutimo“, – sakė jis.

Marius Dubnikovas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

M. Dubnikovas tikino pasisakantis ir prieš degalų akcizų mažinimą, kurį siūlo opozicija.

„Aš pasisakiau prieš, dėl to, kad šiandien dienai yra neramūs laikai ir turime išlaikyti tas biudžeto pajamas, kurias turime, nes biudžetą ir taip finansavome iš skolų.

Dabar ateina palūkanų didėjimo metas, kas reiškia, kad už paskolas mokėsime daugiau ir jeigu mes pradėsime mažinti mokesčius, baigsime tuo, kad neturėsime lėšų iš ko didinti pensijas. Ateina metas, kai biudžeto pajamos trauksis dėl natūralaus ekonomikos sulėtėjimo.

Dabar trumpalaikiškai sumažintume akcizą. Jį benzinui būtų galima sumažinti maksimaliai apie 11 centų. Kiek tie centai turės įtakos kainai, kai ji didėjo nuo euro iki 2,1 Eur? Žinoma, pokytis bus, bet neteksime daug pajamų, o lygiagrečiai efektas būtų rinkos svyravimo ribose. Vartotojui tai nepasijaus, o biudžetui pasijus stipriai“, – teigė jis.

Paklaustas apie degalų kainas, ekonomistas tikino, kad naftos kaina pastaruoju metu stabilizavosi.

„Žinoma, nebent pasaulyje dar kažkas įvyks.

Atėjęs šaltasis sezonas, kai padidės degalų suvartojimas, tai gali šiek tiek pakelti kainą, bet pasaulis sugeba tvarkytis. Mano manymu, naftos kaina turėtų nusistovėti.

Pati degalų kaina, ji gali kažkiek kilti dar, nes auga MMA, didėja elektros išlaidos, o tai yra papildomos sąnaudos. Visgi, daugiau mažiau, mano manymu, kainos turėtų išlikti stabilios“, – prognozavo jis.

Majauskas: akcizai degalams didinami nebus

„Delfi“ susisiekus su Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku, šis patikino, kad degalų akcizai nebus didinami.

„Akcizai degalams didinami nebus.

Vyriausybė dar praeitais metais teikė pataisą numatančią akcizų didinimą, tačiau aplinkybės akivaizdžiai pasikeitė ir šiuo metu šis įstatymas Seimo biudžeto ir finansų komitete svarstomas nebus“, – patvirtino jis.

Mykolas Majauskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Paklaustas, ar Seimas gali imtis įstatymo svarstymo be pagrindinio komiteto išvadų, politikas tikino, kad tai nėra įmanoma.

„Seimo BFK yra pagrindinis komitetas mokesčių klausimais, todėl jam yra pavesta pateikti išvadą Seimui dėl šio įstatymo projekto.

Be pagrindinio komiteto išvados Seimas negali svarstyti atitinkamo įstatymo projekto.

Tuo tarpu pagrindinis komitetas negali svarstyti be papildomų komitetų išvadų. Šiuo atveju papildomas komitetas yra Kaimo reikalų ir jis šio klausimo taip pat dar nėra apsvarstęs. Todėl šio klausimo svarstymas dėl objektyvių priežasčių yra sustojęs po pateikimo“, – teigė M. Majauskas.

Mažinti akcizus siūlė opozicija

Mažinti degalų akcizus bei imtis kitų antiinfliacinių priemonių siūlė ir Seimo opozicija.

Akcizas 1 tūkst. litrų benzino, kaip buvo siūloma, turėjo mažėti nuo 466 iki 359 eurų, o 1 tūkst. litrų dyzelino – nuo 372 iki 330 eurų ir siekti minimalų ES tarifą.

Antradienį Seimas balsuodamas tokiam siūlymui nepritarė, jis buvo grąžintas tobulinti.

Finansų ministerija redakcijai teigė taip pat pati neplanuojanti siūlyti mažinti degalų akcizus.

„Ministerija šiuo metu nenumato siūlyti ir degalų akcizų mažinimo, nes degalų kainos didžiąja dalimi priklauso nuo padėties naftos rinkoje. Pažymime, jog Lietuvos akcizų atotrūkis nuo Europos Sąjungos minimalių akcizų yra nedidelis, todėl poveikis kainai galėtų būti itin ribotas.

Be to Vyriausybė yra pasirinkusi gyventojų pajamų didinimo ir perkamosios galios išlaikymo
taktiką. Todėl dar praėjusiais metais priimtame 2022 m. valstybės biudžete tada numatyta per milijardą eurų žmonių pajamoms didinti: pensijoms, išmokoms, darbo užmokesčiui, neapmokestinamajam pajamų dydžiui, minimaliam mėnesiniam atlyginimui“, – teigė ministerija.

Priemonių imasi ir kitos šalys

Rekordiškai kilusios degalų kainos – ne tik Lietuvos problema. Jų kilimą pajuto daugelis Europos šalių, iš jų kai kurios ėmėsi ir priemonių.

Dar prieš kurį laiką Vokietijos vyriausybė birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais sumažino mokesčius benzinui ir dyzelinui.

Kaip buvo teigiama užsienio spaudoje, energijos mokesčio sumažinimas iki ES minimumo buvo skirtas vairuotojams palengvinti mokesčių naštą. Kaip teigė thelocal.de, nors pirmąją dieną degalų kainos šviestlentėse nukrito, vėliau vėl kilo ir perkopė 2 Eur litrui ribą.

Nors buvę nemažą kritikos, buvo diskutuojama, jog be valdžios įsikišimo kainos būtų buvusios dar didesnės.

Kainų lubas degalams įvedė ir Slovėnija, Kroatija bei Vengrija.

Taip pat reikėtų nepamiršti Lenkijos pavyzdžio, kuri birželio pradžioje pratęsė antiinfliacinio skydo galiojimą iki liepos pabaigos, kas reiškia, kad mažesni degalų akcizai bus taikomi ilgiau.