„Tai procentais išreiškiant būtų 18,9 proc. augimas. Augimas kitiems metams remiamas ne tik tuo, kad augs vidutinis darbo užmokestis, bet ir tuo, kad augs šiemet. Korekcija už šiuos metus sudaro apie pusę to didinimo“, – posėdyje kalbėjo Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė.
„Paliekame teisę ir pareigą spręsti Trišalei tarybai. Bankas gali prisidėti tik savo ekspertinėmis įžvalgomis ir rekomendacijomis“, – pabrėžė LB atstovė.
Anot jos, Lietuvos banko pasiūlyta ir Trišalėje taryboje sutarta formule siekiama mažinti atlyginimų nelygybę ir padėti, kad diskusija dėl MMA būtų grindžiama ekonominiais argumentais.
„Siūlome šia formule remtis ir toliau, nematome svarių priežasčių, kodėl reikėtų nuo jos reikšmingai nukrypti. Tačiau matome, kad šiuo metu ekonomikos neapibrėžtumas yra didelis, ekonomikos augimo rizikų balansas yra neigiamas.
Todėl palaikytume atsargesnių sprendimų paiešką, pavyzdžiui, vėlesnį sprendimo dėl MMA priėmimą ar MMA didinimą dalimis“, – LB pranešime sako K. Tamoševičienė.
Lietuvos bankas pastebi, kad jeigu dėl karo ir kitų veiksnių ekonomikos augimas sulėtės labiau, MMA didinimo poveikis nedarbo didėjimui gali būti šiek tiek ženklesnis. Be to, lėtėjant pasaulio ekonomikos augimui spartus atlyginimų augimas gali turėti neigiamą poveikį eksporto konkurencingumui.
Centrinio banko teigimu, aukštos infliacijos ir infliacinių lūkesčių kontekste spartus MMA didinimas gali taip pat šiek tiek prisidėti prie kainų augimo.
Kita vertus, MMA kėlimas daro teigiamą poveikį gyventojų pajamoms ir vartojimui. LB tyrėjų atliktas tyrimas parodė, kad MMA didinimas Lietuvoje nedarė reikšmingo neigiamo poveikio užimtumui.
Lietuvos eksporto rinkos dalys pastaraisiais metais didėjo, nepaisant augančios MMA ir bendrų vienetinių darbo kaštų. Reguliuotojas taip pat pažymi, kad esant aukštai išorės veiksnių nulemtai infliacijai, MMA didinimas padeda mažinti jos neigiamas pasekmes mažiausiai uždirbantiems.
„Dėl MMA didinimo dalimis: neturiu konkrečių detalių, mums patiems diskutuojant Lietuvos banko viduje tarp galimų variantų buvo ir tokia mintis, kad galėtų būti dalinis didinimas nuo sausio mėnesio, kita dalis, matant ekonominę situaciją, – tarkime, nuo metų vidurio ar nuo antro ketvirčio“, – pastebėjo K. Tamoševičienė.
Verslas nelinkęs pritarti
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad MMA augimas padidintų nedarbą, ypač jaunimo, verslas bus priverstas didinti kainas, vėl teks didinti atlyginimus, tad bus „nesibaigiantis ratas“.
„Mūsų sektorius apie kokį MMA kėlimą ir diskutuoti negalime šitokioje geopolitinėje situacijoje. Atsižvelgiant į dabartinę infliaciją, tas MMA pakėlimas gali būti paskutinis veiksnys įmonių bankrotui. (...) Dar pakėlus beveik 20 proc. nežinau, kaip verslas galės išgyventi, nelabai tą įsivaizduoju kitais metais“, – diskusijoje sakė E. Šiškauskienė.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė pastebėjo, kad kai kurie sektoriai, kurie jautrūs MMA augimui, jau ir taip nukentėję nuo pastarojo meto krizių.
„Apgyvendinimas, maitinimas, kultūriniai sektoriai yra labiausiai nukentėję nuo COVID-19 pandemijos, tai, tikėtina, kad nukentės ir nuo susiklosčiusios geopolitinės situacijos“, – pastebėjo ji.
Viceministrės teigimu, kyla klausimų dėl regionų.
„Jeigu didžiuosiuose miestuose MMA/VDU santykis yra mažesnis, siekia 38-46 proc., tai kitose savivaldybėse, Biržų rajonas, Radviliškis, Švenčionių rajonas jau siekia daugiau kaip 57 proc. Tai kelia problemų mūsų regionams, vėlgi grąžina turbūt į akiratį ir šešėlio problemą“, – sakė I. Valeškaitė.
Galiausiai ji pabrėžė, kad būtina kompleksiškai svarstyti MMA ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) klausimus.
„Kitas klausimas ir Trišalei tarybai – dėl NPD. Visuomet sprendžiame klausimus atskirus, tai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuomone, turėtume spręsti klausimus kompleksiškai, nes būna priimami sprendimai dėl MMA, o paskui ateina dėl NPD, ir gali vaizdas ženkliai pasikeisti“, – konstatavo I. Valeškaitė.
Lietuvos Respublikos finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas mano, kad sprendimai dėl MMA turėtų būti priimami rudenį, kai bus daugiau faktinių duomenų, aiškesnės ekonominės perspektyvos.
„Mūsų manymu, Vyriausybės sprendimai būtų labiau pamatuoti, jeigu būtų priimami rudenį, matant aiškesnę ekonominę perspektyvą, viešųjų finansų paveikslą. Sprendimai šiame neapibrėžtame kontekste turėtų būti pamatuoti, labai gerai pasverti“, – sakė M. Liutvinskas.
Jis kartu pastebėjo, kad ministerija taip pat būtų atvira MMA formulės korekcijoms.
Laukia diskusijos dėl MMA ir NPD susiejimo, pokalbiai dėl formulės
Trišalėje taryboje užvirė diskusijų dėl to, ar reikia šiuo formatu diskutuoti dėl MMA formulės. Tačiau nubalsuota, kad tarybos Darbo komisijoje toliau būtų nagrinėjami trys klausimai, tai yra, dėl formulės, našumo ir NPD. Profesinių sąjungų atstovai balsavo prieš, o darbdavių ir Vyriausybės – už.
„Šitas klausimas keliamas į Darbo santykių komisiją toliau diskutuoti. Prašau ir Vyriausybės, ir Finansų ministerijos atstovus toliau labai aktyviai dalyvauti dėl jūsų išsakyto NPD – ar tai priklauso Trišalei, ar ne.
Trišalei priklauso apskritai žiūrėti ne tik darbo santykius, bet ir visą socialinę gerovę“, – salė Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė Aurelija Maldutytė, atliepdama finansų viceministro pastabas dėl Trišalės tarybos mandato.
„Trišalės tarybos siūlymas (dėl MMA – red.) bus formuojamas rudeniui, rugsėjo 15-ai dienai“, – A. Maldutytė.
Ne vienas diskusijos dalyvis pasisakė, kad MMA formulė tobulintina.
„Nepritarčiau, kad formulė yra neteisinga. Ji turi tikslą, jį galima įvardinti – mažinti užmokesčio nelygybę“, – sakė K. Tamoševičienė.
Ji aiškino, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis metais Lietuvoje mažėjo ir pernai jis buvo žemiau tikslinio intervalo tarp 45 ir 50 proc. – žemiau apatinės ribos.
„Ką tai reiškia? Pagal formulę skaičiuojant tuomet kitų metų MMA didinimą veikia ir šita dedamoji – korekcija už praeitus metus, tam, kad būtų sugrįžta į tikslinį intervalą. (...)
Atnaujinus 2022 metų VDU augimo prognozes, naujausia šio santykio prognozė 2022 metams yra 44,5 proc., tai yra, beveik ant apatinės intervalo ribos“, – aiškino ji.
Formulėje kaip siektinas santykis yra naudojamas ketvirtadalio aukščiausią minimalios algos ir vidutinio darbo užmokesčio santykį turinčių šalių santykių vidurkis.
„Trejų metų vidurkis TOP penkioms šalims, kurios ir sudaro ketvirtadalį, yra 48,9 proc., tai jis ir bus siektinas santykis, kurį naudosime formulėje kitiems metams“, – aiškino K. Tamoševičienė.
Taigi, padauginus prognozuojamą VDU (1773,9 euro) iš siektino santykio (0,489), gauname 867,67 euro MMA. Tai 137,67 euro daugiau nei dabartinė minimali alga.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė I. Valeškaitė suabejojo Lietuvos banko pozicija, kad MMA skaičiavimo formulė tebėra aktuali ir nuo jos neverta nukrypti.
Viceministrės teigimu, reikėtų svarstyti produktyvumo įtraukimą į ją, nes ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) savo ataskaitoje atkreipia dėmesį į darbo našumą Lietuvoje.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas laikosi pozicijos, kad formulė yra tinkama.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė pritaria centriniam bankui ir nemano, kad formulę reikia keisti.
„Diskusijas pradėti net nekorektiška, pirmiausia turi būti išspręstas šitas klausimas (MMA – red.). Jūs norite pakeisti formulę prieš priimant sprendimą? Šiandien gyvename pagal šios dienos susitarimą (...).
Primygtinai siūlau šito klausimo šiandien nespręsti. Elgiatės nekorektiškai“, – kalbėjo I. Ruginienė, tačiau taryba vis tiek nusprendė svarstyti minėtą klausimą.
Kartu I. Ruginienė kritiškai įvertino pastabas dėl našumo didinimo.
„Darbo našumas ir produktyvumas yra darbdavio įrankis, tai darbdavys ir turi pasistengti. Kuo čia dėtas darbuotojas, darbuotojo atlyginimas?“, – kalbėjo ji.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis mano, kad reiktų galbūt dažniau peržiūrėti MMA, ypač infliaciniame kontekste.
Jis siūlytų peržiūrėti metų viduryje, nes kai susikaupia, pavyzdžiui, 18 proc. MMA augimas, tai ir verslui gali būti per didelė „staigmena“.
„Šiaip mūsų MMA yra beveik ant skurdo rizikos ribos, jeigu pradžioje padidiname ir ji atsiranda ant skurdo rizikos ribos, tai metų pabaigoje atsilieka“, – sakė R. Garuolis.
Anot K. Tamoševičienės, MMA uždirbančiųjų skaičius pernai buvo apie 2,5 proc. darbuotojų. Dar apie 12 poc. gavo šiek tiek didesnį atlyginimą už MMA.
Žvelgiant pagal sektorius tarp tokio atlyginimo gavėjų daugiausia buvo nekilnojamojo turto operacijų, apgyvendinimo ir maitinimo bei kitos aptarnavimo veiklos sektoriuose.
MMA nuo šių metų sausio augo 88 eurais arba beveik 14 proc. – nuo 642 iki 730 eurų, tai yra 550 „į rankas“. Kartu nuo 3,93 iki 4,47 euro didėjo ir minimalus valandinis atlyginimas. MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Gegužę Seimas padidino NPD 80-čia eurų iki 540 eurų.
