„Labai džiugu, kad tos diskusijos atsiranda. Ačiū Dievui, šis mokestis yra tik projektinis, ties kuriuo visi diskutuoja, nes jis tikrai turi trūkumų“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo I. Segalovičienė.

Tuo metu Lietuvos banko pasiūlytą modelį, kuriuo siūlomi dar aukštesni mokesčio tarifai apmokestinant suminę turto vertę visose savivaldybėse Prezidentūros ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovė sako vertinanti kaip bandymą judėti teisingesne kryptimi.

Lietuvos bankas tikrai ieško socialinio teisingumo. Šitoje vietoje mes tikrai galime jam pritarti. Mokestis, kurį pasiūlė Finansų ministerija, iš tikrųjų stokoja to socialinio teisingumo ir nesukuria teisingumo tiek tarp pačių regionų, tiek vertinant ir žmonių pajamas“, – tvirtino ji.

Kalbėdama apie dviejų institucijų pasiūlytus skirtingus apmokestinimo tarifus prezidento patarėja pažymėjo, kad dėl konkrečių mokesčio tarifų dar reikalinga išsamesnė diskusija.

„Finansų ministerijos sprendimas gal iš tiesų nėra ambicingas, nes mokestis turi keisti žmonių elgseną tam tikra linkme. Tačiau Lietuvos banko pasiūlymas irgi rodo, kad kai kurie būstai bus tikrai labai stipriai apmokestinami“, – svarstė I. Segalovičienė.

ELTA primena, kad Lietuvos bankas siūlo taikyti aštuonis NT apmokestinimo rėžius: nuo 0-10 tūkst. eurų vertės turtas apmokestinamas nebūtų, iki 10–25 tūkst. eurų vertės būstui būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, 25–50 tūkst. – 0,2 proc., 50-100 tūkst. – 0,3 proc., 100–150 tūkst. – 0,4 proc., 150–300 tūkst. – 0,5 proc., 300–500 tūkst. – 1 proc. tarifas. Brangesnis nei 500 tūkst. eurų turtas būtų apmokestinamas 2 proc. tarifu.

Pritaikius LB siūlomą modelį, šios finansų institucijos vadovo Gedimino Šimkaus pademonstruotu pavyzdžiu, už 60 tūkst. eurų vertės turtą kasmet reikėtų mokėti 95 eurus, 150 tūkst – 415 eurų, 300 tūkst. – 1165 eurų. Banko skaičiavimu, šis modelis generuotų 97 mln. eurų pajamų valstybės biudžetui.

Taip pat siūloma taikyti plačią mokestinę bazę, atsisakyti išimčių, tačiau kartu pritaikyti neapmokestinamąjį dydį – tai turėtų mažinti mokesčio naštą socialiai pažeidžiamiems gyventojams.

Be to, mokestį LB siūlo rinkti centralizuotai, vėliau jį paskirstant pagal objektyvius kriterijus.

Tuo metu pagal Finansų ministerijos siūlymą, nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.