Ekonomika lėtėja, laukia recesija

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius „Delfi“ aiškino, kad nors 2021-ieji Lietuvos pramonei buvo vieni geriausių metų, o pirmąjį šių metų ketvirtį rezultatai – dar geresni, tokio ar panašaus augimo artimiausiu metu tikėtis neverta.

„Dėl antro ketvirčio aš optimistas nebūčiau, nes jau matysime ekonomikos sulėtėjimą. Trečias ir ketvirtas ketvirčiai bus dar sunkesni, nes matome, kad ekonomika lėtėja visur.

Žinoma, tai vyksta dėl energetinių išteklių kainų augimo ir dėl negalimybės pramonei tas kainas pakelti iš karto iki atitinkamo lygmens, nes tada produkcijos atsisakinėja tiek mūsų partneriai, tiek žmonės.

Finansiniai rodikliai pinigine išraiška, matyt, antrame ir trečiame ketvirtyje liks judėjime į priekį, bet tik dėl to, kad buvo pakelta galutinio produkto kaina. Ir nors formaliai atrodys, kad kylame, realiai pelnas drastiškai mažės ir, manau, kad rudenį situacija gali būti ženkliai blogesnė ir galbūt net sulauksime recesijos.

Ji galima metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje“, – kalbėjo V. Janulevičius.

Vidmantas Janulevičius

Pramonininkų konfederacijos prezidentas teigė, kad galima sakyti, kad verslas ir taip jau gyvena penkiose krizėse vienu metu.

„Pirmoji krizė yra COVID, kuris dar nesibaigė, antra krizė – karas Ukrainoje, trečia – energetikos kainos ir kaštai, ketvirta – kylančios žaliavų kainos ir penkta – niuansai su Kinija.

Tai penki dalykai, kurie leidžia tikėtis, kad galime sulaukti recesijos“, – įspėjo V. Janulevičius.

Visgi, pasak jo, jei pramonė turėtų daugiau apyvartinių lėšų pabrangusiai produkcijai, žaliavoms ir energetikos kaštams, gali būti, kad ji būtų ir tas garvežys, kuris artimiausiu temtų Lietuvos ekonomiką.

„Nors manau, kad gal juo ir būsime, tačiau tai priklauso nuo daugelio dalykų“, – svarstė jis.

Artėja dideli sunkumai

Ekonomistas prof. Rimantas Rudzkis „Delfi“ sakė visiškai palaikantis praėjusią savaitę Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytas mintis, susijusias su laukiančia krize.

„Aš manau, kad praėjusią savaitė apie laukiančią krizę pasisakiusi Dalia Grybauskaitė pataikė tiesiai į dešimtuką.

Tikrai artėja krizė ir dideli sunkumai, o kitų kalbama vien apie karą su Ukraina. Žinoma, tai svarbu, bet mūsų valdžia šiuo metu turi galvoti ir apie laukiamus iššūkius ekonomikoje, apie grėsmes.

Matyti, kad ES ekonomikoje, o tai reiškia, ir Lietuvos, laukia dideli pokyčiai ir jie mums bus nepalankūs – ateina krizė“, – įspėjo jis.

Rimantas Rudzkis

Ekonomistas tikino, kad matysime visos ES ekonomikos smukimą, o kadangi tai – pagrindinė eksporto rinka – ji įtakos turės ir mūsų ekonomikai.

„Tiesiogiai susidursime ir su pinigų politikos pasekmėmis, o visa tai formuoja neigiamų veiksnių kompleksą. <...>

Pagrindinė rinka krinta (ES ekonomika-rd.), šalutinė (Rytų rinka-red.) užsidarė dėl sankcijų, pinigų politika keisis į griežtesnę, o tai verslui ir vartotojams, kurie yra paėmę kreditus, reiškia pablogėjusias sąlygas. Tai smukdys investicijas ir mažins vartojimą.

Tą patį, žinoma, darys ir infliacija, o galų gale pabaigai tai formuoja neigiamus lūkesčius“, – grėsmes vardijo jis.

Tiksliai pasakyti, kada reikalai pablogės, R. Rudzkis negalėjo.

„Nebus taip, kad šiandien dar ne krizė, o ryt – krizė. Manau, kad bus tolygus situacijos blogėjimas, o kiek užtruks, nežinau.

Pirmas ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo labai geras, antras bus blogesnis, trečias – dar blogesnis, o ketvirtas – dar blogesnis“, – teigė jis.

Jis tikino nesantis tikras, ar ES prasidėsiantis nuosmukis greitai išsikvėps.

„Tai gali užtrukti ir kelis metus.

Žiūrėkime objektyviai, juk naujausiose technologijose ES tikrai nebėra lyderis, o jai vis sunkiau atlaikyti ir azijiečių konkurenciją. Pas mus per daug biurokratijos ir reikalavimų. Bendrai galiu taip pat pasakyti, kad ES valdymas atrodo silpnokai, trūksta strategijos“, – sakė jis.

Prisimindamas 2008-ųjų krizę R. Rudzkis tikino, kad Lietuvai ši krizė nebus tokia sunki, kaip anuomet. Jo manymu, šiandien Lietuva jai yra geriau pasiruošusi.

„Tuo metu pas mus ekonomika buvo perkaitusi, vyko besaikis skolinimasis ir tai mums sudavė dar skaudesnį smūgį. Šiuo metu tokio kritimo pas mus nebus, nes nėra tiek skolinamasi, ekonomika – daug sveikesnė.

Visgi dabartinė krizė gali būti sunkesnė ES ekonomikoms, todėl, kad 2008 m. ES išsisuko įjungusi pinigų spausdinimo mechanizmą, kuris tęsėsi iki pat dabar“, – sakė jis.

Avulis: daugelis pristabdė statybas

„Hanner“ vadovas Arvydas Avulis kalbėjo, kad tai, jog pastaruoju metu ekonomika lėtėja, nėra didelė naujiena.

NT sektoriuje darbų kainos yra tiek išaugusios, kad pasiekėme kosmosą, tai būtina pristabdyti.

Rinka jau šiek tiek vėsta, nes jei kovo mėnesį metalai brango, šiuo metu, praėjus laikui, jų kainos jau mažėja. Tai rodo, kad jų pradėta pirkti mažiau, o daugelis pristabdė statybas, nes tokiomis kainomis tai daryti pavojinga, paskui gali nebeparduoti projekto.

Arvydas Avulis
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Mes ir patys sakėme, kad dirbsime lėčiau, viską mažiname, o jei tai vyksta, mes nekalbame apie ekonomikos augimą“, – sakė A. Avulis.

Pasak jo, ar recesija bus, ar ne, pamatysime bėgant laikui.

„Šiai dienai visi kenčiame, kad buvo prispausdinta daug pinigų. Infliacija buvo neišvengiama, tačiau ją turėti tokio dydžio niekas nesitikėjo“, – svarstė verslininkas.

Visgi ekonomikos lėtėjimo, kaip tikino A. Avulis, bent jau kol kas, krize vadinti tikrai negalima.

„Krizės būna tada, kai kompanijos pradeda bankrutuoti, tada vienas bankrotas paskui save traukia kitą, viskas pradeda byrėti kaip domino kaladėlės.

Šiuo atveju yra taip, kad praėję metai buvo visiems sėkmingi, pusmetis atgal visi plojo rankomis ir džiaugėsi, kokie metai. Buvo sunku rasti tuos, kas paverkšlentų. Kad nesisektų, turėjai būti visiškas nevykėlis.

Noriu pasakyti, kad šiandien visi yra sukaupę kapitalo, bent jau daugelis kompanijų ir joms koks nors ekonomikos lėtėjimas nebus toks pavojingas“, – sakė jis ir pridūrė, kad, verslininko nuomone, didžioji dauguma verslų tokiam lėtėjimui yra atsparūs ir jis neįžvelgia nė menkiausių krizės požymių.

„Kad ekonomika lėtės – vienareikšmiškai, BVP suksis apie 0, tai, natūralu.

Kas liečia NT, dabar galiu pasakyti, kad pardavimai yra sumažėję apie 50 proc., bet niekas nepanikuoja, nes visi laukia, kol susibalansuos žaliavų kainos, statybos darbų kainos ir tada viskas vėl grįš į vėžes.

Gal tai bus metų pabaigoje, o gal ir kitais metais“, – sakė A. Avulis.

Įspėjo dėl krizės

Pirmoji, apie galimai laukiančią krizę, praėjusią savaitę, po Prezidento Gitano Nausėdos metinio pranešimo, skaityto Seime, prabilo buvusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Gal tik vieną pastabą norėčiau pasakyti ne tiek kalbai, kiek apskritai besiklostančiai geopolitinei situacijai pasaulyje ir Lietuvoje, ko negirdžiu nei kalboje, nei Vyriausybės kalbose arba politikų planuose, kad būtina atsižvelgti į geopolitinės ekonominės situacijos blogėjimą.

Yra didelė tikimybė, kad nuo teorijų apie stagfliaciją globali ekonomika pereina į recesiją. Tai galime matyti jau šį rudenį ir žiemą. O tai reiškia, kad Lietuvoje ekonominė krizė taip pat atsibels praėjus dviem – trims mėnesiams.

Kodėl tai sakau? Todėl, kad visi planai apie papildomas lėšas, antiinfliacinius paketus jau turi atsižvelgti į geopolitinės ekonomikos lėtėjimą ir ta , kad tokių lėšų dėl ekonomikos susitraukimo gali nebūti“, – tada sakė D. Grybauskaitė.

Ministrės pirmininkės patarėjas ekonomikai Vaidas Navickas „Žinių radijuje“ vėliau kritikavo buvusios prezidentės prognozes apie Lietuvos laukiančią recesiją.

Jis suabejojo Dalios Grybauskaitės ekonominėmis žiniomis ir mano, kad recesijos gali pavykti išvengti.

Vaidas Navickas

„Abejoju buvusios prezidentės ekonominėmis žiniomis.

Ji tikriausiai ruošiasi rinkimams ir bando įaudrinti Lietuvos žmones. Duomenyse matome priešingą problemą – ne recesiją, o Lietuvoje vis dar smarkią infliaciją, kuri pasiekė 18,5 proc. gegužę, ir nėra signalų, kad ji mažėtų“, – sakė V. Navickas.

Jo vertinimu, kaip teigė, recesijos galima išvengti.

„Rizika – (didindami palūkanų normas – red.) centriniai bankai per daug pristabdys ekonomikas, kad atsikratytume infliacijos problemos ir tame procese galime įšokti į recesiją. Bet jeigu užstabdys tiek, kiek reikia – kad infliaciją sustabdytume, teoriškai recesijos galima išvengti“, – teigė ekonomistas.

Krizės neprognozuoja ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, nors pripažįsta, kad ekonominis neapibrėžtumas yra didelis.

Ji akcentavo, kad tiek tarptautinių, tiek Lietuvos institucijų vertinimu, šalies bendrasis vidaus produktas šiemet augs apie 1,5 proc., o kitų metų ekonominė padėtis bus aiškesnė rudeniop.

„Tiek Tarptautinio valiutos fondo, tiek Lietuvos banko, tiek FM vertinimais numatomas vis dar ekonomikos augimas, jis mažesnis nei buvo prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. Sumažintos projekcijos 2 proc. punktais – šiuo metu apie 1,5 proc. augimą numato tiek tarptautinės institucijos, tiek ministerija“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Skaistė.