Agnė Vaitkuvienė teigia, kad birželio sodybų užimtumui kol kas koją kiša lietingi orai, tačiau beveik visi liepos ir rugpjūčio savaitgaliai jau yra rezervuoti.

„Liepos, rugpjūčio mėnesiais daugelis savaitgalių jau yra užsakyti, ypač 100 kilometrų atstumu aplink didžiuosius miestus“, – BNS sakė kaimo turizmo asociacijos vadovė.

„Jeigu žmonės ieškos sodybos vidurvasarį, patarčiau tai daryti toliau nuo didmiesčių“, – pridūrė ji.

Anot A. Vaitkuvienės, sodybos šiemet tikisi pajamų augimo, bet joms „per kišenę kerta“ pabrangusi elektra ir paslaugos – šiukšlių išvežimo, skalbyklos.

„Tai verčia sodybų šeimininkus irgi kelti kainas. Jos vidutiniškai didėja nuo 10 iki 20 proc. – konkretus dydis priklauso nuo to, ar paslaugos buvo brangintos pernai. Tie, kas tai darė, šiemet brangins mažiau, kas pernai kainų nedidino – šiemet jas kels daugiau, nes nebeišsilaiko“, – sakė kaimo turizmo atstovė.

Pasak jos, iki pandemijos į sodybas atvažiuodavo 11-16 proc. užsieniečių. Šiemet jų dėl pandemijos poveikio ir ypač dėl karo Ukrainoje prognozuojama sulaukti gerokai mažiau: liko tik pavieniai turistai iš Baltarusijos ir Ukrainos, Klaipėdos apskrityje nebeliko turistų grupių iš Vokietijos ir tik išsaugotas tiesioginis lėktuvo skrydis iš Izraelio turėtų pastorinti Molėtų rajono kaimo sodybų šeimininkų pinigines.

„Molėtų regione nemaža dalis sodybų iki 80 proc. svečių vasarą turi iš Izraelio, o pastarieji ypač laukiami, nes apsistoja ilgesniam laikui – dviem savaitėms ir ilgiau. Tačiau, pavyzdžiui, Mažosios Lietuvos sodybos iki pandemijos turėdavo daug grupių iš Vokietijos: pastarosios užsisakydavo ne tik nakvynę, bet ir daug papildomų paslaugų – edukacijas, degustacijas, pažintines keliones. Tai šių grupių ir dėl pandemijos, ir dėl karo Ukrainoje tiesiog nebeliko“, – sakė A. Vaitkuvienė.

Anot kaimo turizmo atstovės, dėl to, kad dauguma sodybų klientų yra vietiniai, karas Ukrainoje neturėtų labai apkarpyti pajamų, tačiau jai nerimą kelią stipriai išaugęs išvykstamasis turizmas.

„Žmonės po suvaržymų skrenda ilsėtis į šiltus kraštus ir, ko gero, vėl grįšime į pandeminį lygį, kai Lietuvos kaimo turizme ilsėsis tik entuziastai negalintys be ežerėlio ar „išplėstinės“, kelias kartas vienijančios šeimos, dėl įvairių priežasčių negalinčios išvykti toliau“, – svarstė asociacijos vadovė.

Optimizmo jai teikia ir savaitgaliais į sodybas masiškai sugrįžtantys vestuvininkai bei vėl darbuotojų susibūrimus gamtoje atnaujinusios bendrovės.

„Juokaujame, kad per pandemiją susikaupė daug nesusituokusių porų ir nesusiklijavusių kolektyvų, tai dabar bandoma atsigriebti, o tiksliau grįžtama į normalų gyvenimą“,– sakė kaimo turizmo atstovė.

Pasak A. Vaitkuvienės, kaimo sodybose atostogaujantys tampa vis labiau išrankesni – norima ne tik turėti stogą virš galvos gamtoje, bet ir papildomų paslaugų.

„Be pirties, žvejybos atvažiavę į sodybą žmonės būtinai nori įsigyti ir kažko vietinio – tai sodybų šeimininkai tiesiog privalo gerai žinoti aplinkinius ūkininkus ir menininkus, nes turistai – dažniausia šeimos su vaikais – siekia pagyventi kaip vietiniai: valgyti, rengtis, parsivežti suvenyrų“, – sakė A. Vaitkuvienė.

Tačiau, jos teigimu, vienareikšmiškai vasarą populiariausios sodybose yra baidarės: „juk kiekvienam lietuviui vasarą privaloma nuvažiuoti į Palangą ir praplaukti baidare“.